Statistinis dažnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Dažnis statistikoje yra:

  • skaičius ni, rodantis, kiek įvykių i nutiko bandymo metu.[1]
  • skaičius fi, rodantis, kiek imties narių priklauso i-tajam intervalui arba kiek imties narių turi vertę i.

Dažniai grafiškai vaizduojami histogramose kaip tam tikro aukščio stulpeliai, kur stulpelio aukštis (kai intervalai vienodo pločio) arba stulpelio plotas (kai intervalai gali būti skirtingo pločio) rodo dažnio dydį.

Tvarkingai išdėstyti dažniai sudaro dažninį skirstinį (angl. frequency distribution), kuris gali būti išreikštas dažnių lentele ar histograma.

Dažnių tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dažniai dichotomiškai skirstomi į keletą tipų, kurie gali būti suderinami. Pvz., santykinis kauptinis teorinis dažnis.

Skirstymas pagal dažnio dydžio išreiškimo būdą:

  • absoliutieji dažniai - įvykių kiekis išreikštas įvykių skaičiumi, vienetais.
  • santykiniai dažniai - įvykių kiekis išreikštas santykiu su bendru įvykių skaičiumi:
    • vieneto dalimis:
    • procentais:

Skirstymas pagal duomenų šaltinį:

  • empiriniai dažniai - dažniai, gaunami iš empirinių (eksperimento ar stebėjimo) duomenų
  • teoriniai dažniai - dažniai, gaunami iš teorinio skirstinio.

Skirstymas pagal duomenų susietumą:

  • paprastieji dažniai - dažniai, rodantys, kiek duomenų papuola į intervalą.
  • kauptiniai dažniai, kaupiamieji dažniai arba kumuliaciniai dažniai - dažniai, gaunami susumuojant šio intervalo ir ankstesniųjų intervalų paprastuosius dažnius. Paskutinis kauptinis dažnis lygus imties dydžiui.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kenney, J. F.; Keeping, E. S. (1962). Mathematics of Statistics, Part 1 (3rd leid.). Princeton, NJ: Van Nostrand Reinhold.