Socialinis darbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Socialinis darbas – profesinė veikla, kurios paskirtis – padėti socialinio funkcionavimo sunkumų turintiems asmenims, grupėms ir bendruomenėms pagerinti santykius su visuomene. [1]

Šia veikla skatinami socialiniai pokyčiai, žmonių santykių problemų sprendimas, žmonių įgalinimas bei išsilaisvinimas, siekiama gerovės padidinimo. Socialinio darbo veikla taikoma ten, kur žmonės sąveikauja su socialine aplinka. Veiklos metu remiamasi žmogaus elgesio ir socialinių sistemų teorijomis, Žmogaus teisių ir socialinio teisingumo principais. [2] Socialinio darbo metu siekiama padėti asmeniui, šeimai spręsti savo socialines problemas pagal jų galimybes ir jiems dalyvaujant, nežeidžiant žmogiškojo orumo ir didinant jų atsakomybę, pagrįstą asmens, šeimos ir visuomenės bendradarbiavimu. [3]

Pagalba teikiama socialinės paramos, palaikymo, korekcijos ir reabilitacijos pavidalais, taip pat reformuojant pačią socialinę sistemą. Socialinio darbo pagrindas yra dalykiški ir kompleksiški veikimo būdai, kuriais formuojamas, palaikomas, reabilituojamas ar socialiai integruojamas (reintegruojamas) atskiras asmuo ar asmenų grupė.

Socialinis darbas – tai kompleksiška technologija, skirta gyventojų socialinei apsaugai, socialiniam valdymui ir socialinei politikai pažeidžiamų gyventojų atžvilgiu.

Turinys[taisyti | redaguoti kodą]

Socialinio darbo esmė yra:

  • remti asmenis ir grupes bei šalinti asmeninio, socialinio, ekologinio ir dvasinio pobūdžio sunkumus, neigiamus veiksnius, trukdančius asmens raidai ir jo aktyviam dalyvavimui visuomenės gyvenime;
  • šalinti arba švelninti kylančius sunkumus taikant rėmimo, apsaugos ir reabilitacijos technologijas;
  • ginti asmenis, atsidūrusius sudėtingose socialinėse psichologinėse, materialinėse, buities ir kitose gyvenimo situacijose, ginti remiantis įstatymais, valdžia, organizacinėmis priemonėmis, materialiniais techniniais ir kitais ištekliais;
  • skatinti kiekvieną asmenį maksimaliai pasinaudoti savo galimybėmis saugoti save; tikslingai ir diferencijuotai remti ir ginti atskiras gyventojų grupes (vaikus, daugiavaikes šeimas, pagyvenusius, neįgalius asmenis, benamius ir pan.);
  • planuoti socialines paslaugas, trukdančias kilti socialinėms problemoms, skatinančias jų sprendimą ir garantuojančias stabilią socialinę plėtrą. [1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 A.A.Kozlovas ir kt. (2007). Socialinis darbas. Profesinės veiklos įvadas. VU Specialiosios psichologijos laboratorija, 2007)
  2. Tarptautinė socialinių darbuotojų federacija (IFSW)
  3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija