Slovincai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Slovincai (lenk. słowińcy) – vakarų slavų etninė grupė, gyvenusi dabartinėje Vakarų Pamario vaivadijoje (Lenkija). Pagrindinis jų arealas buvo tarp Slupsko ir Lebos miestų.

Slovincai nuo Rytų Pamaryje gyvenančių katalikų kašubų skyrėsi religija – jie buvo protestantai. Daugelis slovincų dar XVII a. pabaigoje perėjo į vokiečių kalbą, nes protestantų pamaldos vykdavo vokiečių kalba. Topografiniai pavadinimai išliko daugiausia slaviškos kilmės.

Po 1945 m. slovincų palikuonys buvo išvaryti iš prie Lenkijos prijungtų vakarinių Pamario žemių. Buvo bandyta jiems suteikti teisę pasilikti gimtose vietose, nes jie yra slavų kilmės. Tačiau pasilikti leido tik nedaugeliui slovincų, o ir tie patys išvyko.

Slovincų kalba XX a. jau buvo išnykusi. Ji artima kašubų kalbai.