Pareiga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Pareiga – subjektinė (t. y. asmens) būtinybė elgtis arba nesielgti tam tikru būdu. Paskatos – socialinės normos, asmeninė motyvacija ir kt. Gali būti socialinė (pvz., pilietinė), teisinė pareiga, moralinė; taip pat šeimos pareigos (dažniausiai asocijuojasi su rūpinimusi; pvz., vokiečių kalboje sąvoka „pareiga“ (vok. Pflicht) kilęs iš žodžio 'rūpintis'[1].

Teisėje[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Teisinė pareiga.

Teisėje pareiga gali būti struktūrinė teisinių santykių dalis. Vienos šalies teisinę pareigą šalių tarpusavio santykiuose atitinka subjektinė teisė (pvz., ko nors reikalauti – perduoti, grąžinti daiktą, netrukdyti juo naudotis ir pan.). Pareigos kartu su teisėmis (jų vienovė) sudaro teisę[2]. Civilinėje teisėje taip pat išskiriama prievolės sąvoka.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Kluge, Etymologisches Wörterbuch, 24. Auflage, Berlin 2002: „[…] afr. Pflicht »Obhut, Fürsorge, Sorgfalt«. Ein ti-Abstaktum zu pflegen in versch. Bedeutungen dieses Wortes.“
  2. Alfonsas Vaišvila. „Teisės teorija“

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose
Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Pareiga