Skeno liauka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Skeno liaukų (Bartholinin rauhaset) vieta makšties prieangyje

Skeno liaukos (arba parauretralinėslot. glandulae paraurethrales, mažosios prieangio liaukoslot. glandulae vestibulares minores) – moters pridėtinės lytinės liaukos, atsiveriančios viršutinėje makšties sienelėje šalia šlaplės angos. Vieta aplink šias liaukas yra tapatinama su G-tašku. Skeno liaukos gamina skystį, kuris sąlygoja makšties lubrikaciją, manoma, kad orgazmo metu kartais išskiria itin daug skysčio sekreto – šis reiškinys vadinamas moters ejakuliacija. Pastebėta, kad Skeno liaukų dydis tarp moterų skiriasi, kas iš dalies paaiškina, kodėl moterys nevienodai dažnai ejakuliuoja.

Šios liaukos yra vyro priešinės liaukos analogas. Jas atrado amerikietis Aleksandras Skenas (Alexander Skene, 1838-1900).