Skarna
Skarna - įvairiaspalvė, dažnai žalia ar raudona rečiau pilka, juoda, ruda ar balta metamorfinė uoliena. Susiformuoja kontaktinio metamorfizmo zonoje cheminės metasamotazės proceso metu kai magminės intruzijos, tokios kaip granitas, įsiterpia į karbonatingas uolienas, tokias kaip klintis ar dolomitas.
Uolienos pavadinimas kilo iš švedų kalbos žodžio skarn, reiškiančio berūdę, bevertę uolieną. Mokslinėje literatūroje pirmą kartą panaudojo švedas V. Tornebhomas apie 1880-1881 m.
Skarnų tipai [taisyti]
Sakrnos susidaro iš įvairios mineralinės ir petrologinės sudėties uolienų. Jos gali susidaryti iš magminės, metamorfinės ar nuosėdinės kilmės uolienų. Skarnų tipas priklauso nuo uolienų, į kurias įsiveržė karštas magminis lydalas. Pagal tai išskiriami šie skarnų tipai ar atmainos:
- klintinė,
- magnezinė (dolomitinė),
- silikatinė.
Pagal skarnų padėtį intruzinio masyvo atžvilgių skarnos dar skirstomos į egzoskarnas ir endoskarnas. Pirmosios yra už intruzinio masyvo, antrosios - masyvo viduje.
Panaudojimas [taisyti]
Skarnos naudojamos kaip naudingos iškasenos. Iš jų išgaunama geležis, varis, volframas, molibdenas, švinas, cinkas, boras. Vikiteka
