Siurjekcija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Siurjekcija.
Bijekcija (injekcija ir siurjekcija).
Funkcija, netenkinanti siurjektyvumo sąlygos.

Siurjekcija (pranc. surjection) (anksčiau plačiai naudotas terminas surjekcija) matematikoje reiškia atvaizdį (atvaizdavimo būdą) arba funkciją f, kuri kiekvienam aibės Y elementui priskiria bent vieną aibės X elementą taip, kad f(x) = y.

Reikia atkreipti dėmesį, kad siurjekcija nereikalauja vienareikšmiškumo (skirtingiems x gali būti priskirtas tas pats vienas y elementas, taip pat gali likti x elementų, kuriems nepriskiriamas joks y).

Pavyzdžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Funkcija, teigiamųjų realiųjų skaičių aibėje, kiekvienam teigiamam r priskirianti realųjį skaičių r² yra siurjekcija.[1]
  • Funkcija, atvaizduojanti realiųjų skaičių aibę į visų realiųjų skaičių aibę fR → R apibrėžtą taip, kad f(x) = x² nėra siurjekcija, kadangi nėra tokio realiojo skaičiaus x, kuriam x² = −1.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. siurjekcija(parengė Rimas Norvaiša). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-02-02).