Sisteminė desensibilizacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Baimės akys didelės

Sisteminė desensibilizacija (čia de + lot. sensibilis, 'jautrus') – žmogaus organizmo jautrumo kokiai nors medžiagai, konkretaus objekto ar situacijos poveikio palaipsninis mažinimas. Ši metodika, taikoma elgesio terapijoje, yra viena iš pagrindinių baimės ir nerimo įveikimo psichologinių priemonių, neskaitant klinikinio pokalbio ir modeliavimo treniruotės.[1] Psichoterapeutai naudoja kognityvinės elgesio terapijos metodiką, pasitelkdami poveikio hierarchiją kaip desensibilizuojančią priemonę pacientų baimės dirgikliams mažinti.

Taikymas[taisyti | redaguoti kodą]

Sisteminės disensibilizacijos (laipsniško nujaudinimo) metodas pasirenkamas, kai bandoma nuslopinti baimės ir nerimo reakciją. Metodas grindžiamas elgesio terapijos metodų kūrėjo Jozefo Volpės antagonistinių reakcijų slopinimo principu. T. y. nerimas arba baimė negali būti kartu su šiomis reakcijomis: atsipalaidavimo, maitinimosi, seksualine. Taikant šį metodą, pirmiausia registruojamos visos situacijos, kurios kelia nerimą (nuo mažiausios iki didžiausios). Pvz., padidėjęs prakaitavimas, sutrikęs kvėpavimas, varžovų pasirodymas, tėvų ar šeimos narių pretenzijos, reikšmingų sporto varžybų pradžia. Po to siūloma įsivaizduoti situacijas iš eilės ir po vieną. Siūloma atsipalaiduoti, palaipsniui artėjant nuo mažesnės baimės iki didžiausios. Gydymui pasiruošęs pacientas mokosi įvairių atsipalaidavimo būdų. Specifinės fobijos yra vienos klasės psichikos ligos, dažniausiai įveikiamos laipsniško nujaudinimo būdu. Ligonio vaizduotė yra stimuliuojama konkrečią fobiją sukeliančiu objektu ar reiškiniu (voru, gyvate, aukščiu) tol, kol pradeda tai toleruoti, ir jo baimės bei nerimas palaipsniui užgęsta.

Kaip viena iš priemonių, sisteminė desensibilizacija gali būti taikoma, pvz., miego sutrikimaui – nemigai gydyti. Šiuo atveju atsigulimo laikas daž­nai yra nesusijęs su užmigimu. Stengiamasi šią asociaciją pakeisti teigiama – atsigulimas turi prilygti atsipalaidavimui, o ne tvyrančiai baimės ir nerimo būsenai[2]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]