Vaizduotė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vaizduotė – gebėjimas iš gausybės atsiminimų sužadinti sąmonėje tam tikras sudedamąsias dalis ir sukurti iš jų naujus psichologinius darinius: vaizdinius, garsus, jausmus. Vaizduotė yra naujų vaizdinių sudarymas, pertvarkant atmintyje turimą vaizdinę patirtį. Vaizduotė pagrįsta turimo jutiminio patyrimo panaudojimu. Jos medžiaga – atminties vaizdiniai ir esami suvokimai. Vaizduotės šaltinis – objektyvi tikrovė, žmogaus sąmonėje įgijusi naujų formų. Vaizduotė yra tikrovę pertvarkančio atspindėjimo procesas.
Vaizduotės rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Pasyvi (nevalinga) ir aktyvi (valinga) vaizduotė.
- Atkuriamoji ir kuriamoji vaizduotė.
Vaizdinių pertvarkymo vaizduotėje būdai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Agliutinavimas
Skirtingų objektų, vaizdinių dalių sujungimas į naujas visumas. Agliutinacijoje akivaizdūs vaizdinių disociacijos ir asociacijos procesai.
- Akcentavimas
Objekto atskirų dalių pabrėžimas, išryškinimas.
- Hiperbolizavimas
Vaizduojamo objekto arba jo atskirų dalių padidinimas, sumažinimas, dalių pagausinimas.
- Schematizavimas
Objektų grupėms būdingų bruožų išryškinimas, atmetant individualias ypatybes.
- Įterpimas
Vaizdinių ar objekto ypatybių perkėlimas į naują kontekstą, kuriame jie įgyja kitą prasmę.
- Tipizavimas
Sudėtingas vaizdinių pertvarkymas, išryškinant grupei būdingas ypatybes per atskirus individus.
