Vaizduotė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vaizduotė – gebėjimas iš gausybės atsiminimų sužadinti sąmonėje tam tikras sudedamąsias dalis ir sukurti iš jų naujus psichologinius darinius: vaizdinius, garsus, jausmus.
[taisyti] Pagrindimas
Vaizduotė pagrįsta turimo jutiminio patyrimo panaudojimu. Jos medžiaga – atminties vaizdiniai ir esami suvokimai. Vaizduotės šaltinis – objektyvi tikrovė, žmogaus sąmonėje įgijusi naujų formų. Vaizduotė yra tikrovę pertvarkančio atspindėjimo procesas.
