Severinas Juzefas Rževuskis
| Severinas Juzefas Rževuskis | |
|---|---|
| |
| Rževuskiai | |
| |
| Kživda (herbas) | |
| Gimė | 1662 m. |
| Mirė | 1758 m. sausio 1 d. |
| Tėvas | Stanisław Mateusz Rzewuski |
| Motina | Dorota Cetner |
| Žymūs apdovanojimai | |
 | |
Severinas Juzefas Rževuskis (lenk. Seweryn Józef Rzewuski, ? – 1754 m. sausio 1 d.) – Lenkijos valstybinis ir karinis veikėjas, Voluinės vaivada (1750–1754), Karūnos didysis referentas (1738–1750), Karūnos didysis pataurrininkas(1726–1738), Chelmo ir Liubomilio seniūnas, šarvuotų rotmistras (1717).
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė apie 1691 metais Kristinopily. Lenkijos magnatų Rževuskių giminės atstovas, herbo „Kšivda“ savininkas. Stanislovo Mateušo Rževuskio vyresnysis sūnus.
1720 metais buvo Chelmo priešseiminio seimo maršalka[1]. Buvo nuo Chelmo žemės Dzikovo konferderacijos maršalka[2].
1732 ir 1744 metais buvo išrinktas pasiuntiniu į ATR seimą[3]. Buvo pasiuntiniu į 1733 ir 1738 metų seimą nuo Podolės vaivadijos[4].
Po tėvo mirties (1729) buvo Oleskso pilies valdininkas. 1733 metais kartu su žmona pakvietė kapucines į Oleską. Netolis Oleskos pilies 1739 metais Severinas Juzefas Rževuskis pradėjo Švento Antonijaus kapucinių vienuolyno statybą.
Taip pat buvo Švento Juozapo vienuolyno statybos fundatorius, kriptoje kurio 1754 metų balandžio 21 d. buvo „nepaprastai puošniai“ palaidotas. Po vienuolyno uždarymo įkūrėjo ir jo žmonos kūnai buvo perlaidoti Šventos Trejybės bažnyčios koplyčioje, Oleske[5].
Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1736 metais apdovanotas Baltojo erelio ordinu[6].
Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Tėvas – Stanisław Mateusz Rzewuski (1642–1728).
- Motina – Dorota .
- 1-ij žmona – Barbora Šembe (1709–1762), santuoka 1726 metais (skyrybos).
- 2-ji žmona – Antonina Potockytė, santuo 1731 metais.
- Brolis – Vaclovas Petras Rževuskis (1705–1779).
- Sesuo –Marijana Rževuska (Potocka).
- Sesuo – Sa=bina Rževuska (Ledochovska).
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Wiesław Bondyra, Chronologia sejmików ziemi chełmskiej 1697–1762, w: Rocznik Chełmski, t. II, s. 356.
- ↑ Konfederacja Generalna Stanów Koronnych y Wielkiego Xięztwa Litewskiego na walnym zieźdźie w Dźikowie pod Sandomierzem postanowiona dnia V miesiąca Listopada. Roku Pańskiego MDCC.XXXIV, b.n.s.
- ↑ Wiesław Bondyra, Chronologia sejmików ziemi chełmskiej 1697–1762, w: Rocznik Chełmski, t. II, s. 358, 363.
- ↑ Teka Gabriela Junoszy Podoskiego, t. IV, Poznań 1856, s. 310, 471.
- ↑ Dariusz Nowacki. Kościoł parafialny p.w. Św. Józefa i klasztor OO. Kapucinów w Olesku / Kościoły i klasztory rzymskokatolickie dawnego województwa ruskiego. Praca zbiorowa // Seria: Materiały do dziejów sztuki sakralnej na ziemiach wschodnich dawnej Rzeczypospolitej.— Kraków: Międzynarodowe Centrum Kultury, «Secesja», 1993.— Cz. I, tom 1. 126 s., 364 il.— S. 79-80. ISBN 83-85739-09-2
- ↑ Kawalerowie i statuty Orderu Orła Białego 1705–2008, 2008, s.216.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Mykolas Potockis |
 1750–1754 |
Po to: Pranciškus Salezijus Potockis |
| |||||||
