Ségolène Royal

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Marija Segolena Ruajal
pranc. Marie-Ségolène Royal
Segolene Royal Arcueil 18 septembre 2010 6.jpg
Gimė: 1953 m. rugsėjo 22 d. (60 metų)
Dakare, Senegalas
Sutuoktinis(-ė): Fransua Holandas
Vaikai:

Tomas (1984 m.)
Klėmansa (1985 m.)
Žiulienas (1987 m.)
Flora (1993 m.)

Veikla: Prancūzijos visuomenės ir politinė veikėja, Puatu Šaranto regiono tarybos pirmininkė, De Sevro atstovė Nacionalinėje asamblėjoje.
Partija: Prancūzijos socialistų partija
Commons-logo.svg Vikiteka: Ségolène RoyalVikiteka

Marija Segolena Ruajal (pranc. Marie-Ségolène Royal, g. 1953 m. rugsėjo 22 d. Dakare, Senegalas) – Prancūzijos visuomenės ir politinė veikėja, Prancūzijos socialistų partijos (PS) narė, Puatu Šaranto regiono tarybos pirmininkė, De Sevro atstovė Nacionalinėje asamblėjoje.

2006 m. lapkričio 16 d. partijos narių visuotiniame balsavime iš 180 558 balsavusiųjų gavusi 108 807, arba 60,6 % balsų, kuriuos lapkričio 26 d. patvirtino partijos neeilinis suvažiavimas, Prancūzijos socialistų pasiūlyta kandidate 2007 m. balandžio mėn. Prancūzijos prezidento rinkimuose.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimusi ketvirtaja pulkininko Žako Ruajalio ir Helenos Deai aštuonių vaikų šeimoje. Pradinę ir vidurinę mokyklas baigė Šarme (Vogėzai). 1968 m. baigė privatų Epinalio licėjų ir tęsė studijas Nansi universitete. 1978 m. baigė Paryžiaus politinių mokslų institutą, 1980 m. Nacionalinę administravimo mokyklą, stažavosi Administraciniame tribunole.

1970 m. pradėjo bendrą gyvenimą su Nacionalinės administravimo mokyklos vakarėlyje sutiktu būsimuoju mokesčių inspekcijos referentu, dabartiniu PS vadovu Fransua Holandu. Jiems gimė Tomas (1984 m.), Klėmansa (1985 m.), Žiulienas (1987 m.) ir Flora (1993 m.)

Politinė karjera[taisyti | redaguoti kodą]

1978 m. tapo PS nare. 19821988 m. Respublikos prezidento sekretoriate kuravo sveikatos, aplinkosaugos ir jaunimo klausimus. 1983 m. išbandė savo jėgas rinkimuose į Viler-sur-Mer, kur po vyro mirties gyveno jos motina, savivaldybės tarybą. Tačiau gavusi pasiūlymą balotiravosi kitame, Truvil-sur-Mer mieste ir iki 1986 m. buvo tarybos opozicijos narė. 19891995 m. Melio ir 19952001 m. Niorto (Deu Sevras) savivaldybių tarybų narė.

1992 m. buvo išrinkta į Puatu Šaranto regioninę tarybą, bet pasitraukė, kai gavo pasiūlymą dirbti Pjero Beregovua vyriausybėje, nuo 2004 m. šios tarybos pirmininkė. 1992-1998 m. Deu Sevro generalinės tarybos narė.

1988–1992 m. (pasitraukė tapusi vyriausybės nare), 19931997 m., 1997 m. nuo birželio iki liepos mėn. (pasitraukė, tapusi Lionelio Žospeno vyriausybės nare) ir nuo 2002 m. Nacionalinės asamblėjos deputatė nuo Deu Sevro departamento.

1992 m. balandžio 3 d. – 1993 m. kovo 29 d. aplinkosaugos ministrė, 1997–2000 m. įgaliota ministrė mokyklų steigimo klausimais, 2000–2001 m. šeimos ir vaikystės, 2001–2002 m. šeimos, vaikystės ir neįgaliųjų klausimams.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]