Rizika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Rizika (arab. rizq, „nuo Dievo malonės priklausantis pragyvenimas arba apsukrumas“) – potencialiai galimi laukiamų rezultatų pakitimai. Rizikuoti reiškia priimti sprendimą tiksliai nežinant jo rezultatų bei pasekmių. Dažniausiai siejama su tam tikra įvykio nepageidaujama išsipildymo tikimybe.

Rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

  • Kredito rizika – rizika dėl sandorio šalies nesugebėjimo atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka.
  • Rinkos rizika – tikimybė, kad rinkos kintamieji, pvz.: palūkanų normos, valiutų kursai, nuosavybės vertybinių popierių, biržos prekių kainos ir kt., pasikeis taip, jog bankas dėl sudaryto sandorio patirs nuostolių.
  • Užsienio valiutos kurso rizika – rizika, kad bankas, turintis grynąją atvirą poziciją užsienio valiuta (taip pat ir tauriaisiais metalais), susidariusią dėl prekybinių operacijų užsienio valiuta ir (ar) dėl jo turto ir įsipareigojimų struktūros, patirs nuostolių dėl tam tikros užsienio valiutos keitimo kurso arba kursų svyravimo.
  • Palūkanų normos rizika – rizika, kad bankas patirs nuostolių dėl palūkanų normų svyravimo.
  • Nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika – rizika, kad bankas patirs nuostolių dėl turimų nuosavybės vertybinių popierių kainų svyravimo.
  • Išskiriama specifinė ir bendroji palūkanų normos bei nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika.
  • Specifinė rizika – atitinkamos finansinės priemonės kainos pasikeitimo rizika dėl veiksnių, susijusių su jos emitentu, arba išvestinės finansinės priemonės atveju – rizika, susijusi su pagrindinės (pirminės) finansinės priemonės emitentu.
  • Bendroji rizika – nuostoliųdėl bendro finansinių priemonių ir išvestinių finansinių priemonių rinkos kainų svyravimo rizika.
  • Sandorio šalies rizika – rizika, kad sandorio šalis ateityje nesugebės įvykdyti sutarties įsipareigojimų ir bankas dėl to patirs nuostolių. Dažniausiai tokia rizika atsiranda, kai sandorio data skiriasi nuo sandorio operacijos datos. Sandorio šalies rizika taip pat apima atsiskaitymo riziką atidėto mokėjimo atveju ir neįvykdytų operacijų riziką.
  • Biržos prekių kainos rizika – rizika, kad bankas, besiverčiantis prekyba biržos prekių rinkoje, gali patirti nuostolių dėl šių prekių atvirų pozicijų kainų pokyčių. Biržos prekė – produktas, kuriuo yra prekiaujama arba galima prekiauti antrinėje rinkoje. Tai yra žemės ūkio produktai, metalai, naudingosios iškasenos, taurieji metalai.
  • Didelių pozicijų rizika – rizika, susijusi su banko bankinės ir prekybos knygos pozicijomis, viršijančiomis tam tikrus banko nustatytus apribojimus.

Klasifikavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Rizika gali būti klasifikuojama pagal įvairius parametrus:

  • Pagal pasireiškimo sritį;
    • Ekonominė rizika, pasireiškia kai įmonės aktyvi ir pasyvi vertė gali svyruoti dėl būsimų valiutos kurso pasikeitimų;
    • Gamybinė rizika, susidaro naudojant įmonės gamybinius išteklius;
    • Investicinė rizika, kyla dėl galimo investicinių lėšų nuvertėjimo užsienio valiuta;
    • Pervedimo rizika, susijusi su įmonės aktyvo ir pasyvo apskaita;
    • Politinė ir juridinė rizika, kylanti dėl nestabylios valstybės politinės ar/ir juridinės padėties;
    • Sandorių rizika, kyla iš operacijų užsienio valiutomis;
    • Ūkinė komercinė rizika, susidaro įmonei perkant išteklius rinkoje, parduodant savo pagamintas ar iš kitų įmonių įsigytas prekes;
  • Pagal atsiradimo šaltinį (kilmę):
    • Susijusi su ekonomine veikla;
    • Susijusi su verslininko, vadovo asmenybe (kvalifikacijos, patirties trūkumas);
    • Sukelta gamtos veiksnių (katastrofų);
    • Sukelta politinių veiksnių (įstatymų kaita).
  • Pagal atsiradimo priežastį:
    • Rinkos neapibrėžtumo pasekmė;
    • Nenuspėjama verlso partnerių elgsena;
    • Informacijos stokos pasekmė.
  • Pagal rizikos lygį:
    • Leistina rizika (galimi nedideli nuostoliai);
    • Kritinė rizika (gali negauti pelno, tačiau sąnaudos pilnai padengiamos ar turi kompensuoti pats verslininkas);
    • Katastrofinė rizika (bankrotos, visiško nuosavynės praradimo tikimybė)
  • Pagal rizikos trukmę:
    • Trumpalaikė rizika;
    • Nuolatinė rizika.
  • Pagal apdraudimo galimybę:
    • Apdraudžiama rizika;
    • Neapdraudžiama rizika.
  • Pagal rizikos sistemingumą:
    • Sisteminga rizika;
    • Nesisteminga rizika.
  • Pagal sprendimo priėmimo lygį:
    • Mikroekonominė (lokali) rizika;
    • Makroekonominė (globalinė) rizika.
  • Pagal pagrįstumo lygį:
    • Pagrįsta rizika;
    • Nepagrįsta rizika.

Rizika pagal šaltinius[taisyti | redaguoti kodą]

Verslo rizika skirstoma į vidinę ir išorinę pagal tai iš kur kyla.

  • Išorinės rizikos šaltinis – išorinėje įmonės aplinkoje. Verslininkas negali daryti joms didelės įtakos, tačiau gali jas numatyti ir atsižvelgti į jas atlikdamas savo veiklą. Išorinės rizikos tiesiogiai nesusijusios su verslininko veikla.
  • Vidinės rizikos šaltinis – nagrinėjama verslo įmonė. Ji atsiranda dėl neefektyvaus valdymo, klaidingos rinkodaros politikos. Pagrindinės vidinės rizikos yra darbuotojų rizikos, kuri susieta su verslo įmonės darbuotojų profesionalumo lygiu bei charakterio bruožais.