Rivso vėžlys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rivso vėžlys
Rivso vėžlys (Mauremys reevesii)
Rivso vėžlys (Mauremys reevesii)
Apsaugos būklė

Nykstantys (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Ropliai
(Wikispecies-logo.svg Reptilia)
Būrys: Vėžliai
(Wikispecies-logo.svg Testudines)
Pobūris: Slaptakakliai vėžliai
(Wikispecies-logo.svg Cryptodira)
Šeima: Dėžiniai vėžliai
(Wikispecies-logo.svg Geoemydidae)
Gentis: Mauremys
(Wikispecies-logo.svg Mauremys)
Rūšis: Rivso vėžlys
(Wikispecies-logo.svg Mauremys reevesii)
Binomas
Mauremys reevesii
Gray, 1831

Rivso vėžlys (Mauremys reevesii[2]; angl. Chinese pond turtle, Reeves' turtle, Chinese three-keeled pond turtle) – dėžinių vėžlių (Geoemydidae) šeimos (seniau vadintos Bataguridae) rūšis, gyvenanti Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje ir Taivane.[2][3] Tai pusiau vandeniniai vėžliai, mėgstantys šildytis saulėje ant akmenų ar rąstų, todėl dažnai išlipa iš vandens į sausumą. gyvena maršose, sekliose kūdrose, upeliuose ir kanaluose su dumblingu ar smėliniu dugnu.

Rivso vėžliai yra intensyviai gaudomi, nes jų plastronai naudojami tradicinėje kinų medicinoje.[4][5] Be to, naikinamos ir jų buveinės.Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija (angl. IUCN) laiko C. reevesii rūšimi, kuriai gresia išnykimas.[3] Rūšiai išnykimas gresia Kinijoje. Kitose šalyse išnykimo grėsmė gerokai mažesnė. Jos išsaugojimą lengvina tai, kad ši rūšis gerai dauginasi nelaisvėje.

Rūšies pavadinimo sinonimai:

  • Chinemys megalocephala Fang, 1934
  • Chinemys reevesii (Gray, 1831)
  • Damonia unicolor Gray, 1873
  • Emys japonica Duméril & Bibron, in Duméril & Duméril, 1851
  • Emys reevesii Gray, 1831
  • Emys vulgaris Schlegel, 1844
  • Geoclemys grangeri Schmidt, 1925
  • Geoclemys paracaretta Chang, 1929
  • Mauremys pritchardi McCord, 1997 [hibridas]

Hibridai[taisyti | redaguoti kodą]

Ši rūšis žinoma tuo, kad gali sėkmingai kryžmintis su kitomis dėžinių vėžlių šeimos rūšimis, net jei jos gana mažai giminingo. Manomai nauja rūšis Pričardo balinis vėžlys (Mauremys pritchardi) buvo aprašyta pasirėmus individu, kuris buvo hibridas Rivso vėžlio patino ir geltonojo balinio vėžlio (Mauremys mutica) patelės.

Rivso vėžliai nelaisvėje buvo sukryžminti ir su vėžliais Ocadia sinensis, amboninio dėžinio vėžlio (Cuora amboinensis) patelėmis, keturakio vėžlio (Sacalia quadriocellata) patinais bei japoniniais dėžiniais vėžliais (Mauremys japonica).[6]

Dėl gebėjimo kryžmintis Rivso vėžlius, auginamus kaip namų gyvūnėlius, reikia laikyti atskirtus nuo kitų šios šeimos vėžlių.

Verslas[taisyti | redaguoti kodą]

M. reevesii rūšies vėžlius veisia Kinijos vėžlių fermose. Pagal 1998 m. tyrimą keturiose Kinijos provincijose šios rūšies vėžlius augina 548 fermos. Dvi provincijos pranešė, kad 26 fermose augina 20 650 vėžlių, kasmet jose išsirita apie 5000 vėžlių. Kitos dvi provincijos pranešė, kad 522 fermose auga 260 tonų vėžlių. 1990-1995 m. trylika tradicinės Kinijos medicinos vaistų įmonių sunaudojo 430 tonų C. reevesii plastronų.[7]

Pagal 2002 m. tyrimą 684 Kinijos vėžlių fermose (viso užregistruota buvo 1499 vėžlių fermos) tyrėjai aptiko, 2,8 mln. Rivso vėžlių individų, o 566 tūkst. šių vėžlių kasmet parduodami. Tada šios įmonės pardavė 320 tonų vėžlininkystės produktų, kurių prognozuojama kaina buvo virš 6 mln. JAV dolerių. Iš to galima spėti, kad Rivso vėžlio rinkos vertė apie 12 mln. dolerių. Tai dukart daugiau už kitą daugiausia auginamą vėžlių rūšį kininį minkštašarvį vėžlį (Pelodiscus sinensis). Kadangi dalis registruotų fermų nepateikė duomenų, o dalis Rivso vėžlių veisėjų tiesiog neregistruoti, bendra jų produkcijos vertė turi būti gana ryškiai didesnė.[8]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "IUCN Red List - Mauremys reevesii." IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2012-03-19.
  2. 2,0 2,1 Rhodin, Anders G.J.; van Dijk, Peter Paul; Inverson, John B.; Shaffer, H. Bradley (2010-12-14). "Turtles of the world, 2010 update: Annotated checklist of taxonomy, synonymy, distribution and conservation status"
  3. 3,0 3,1 ATTWG (2000)
  4. da Nóbrega Alves et al. (2008)
  5. Subhuti Dharmananda. "Endangered species issues affecting turtles and tortoises used in Chinese medicine."
  6. Parham et al. (2001), Buskirk et al. (2005)
  7. GUO Yinfeng, ZOU Xueying, CHEN Yan, WANG Di & WANG Sung. "Sustainability of Wildlife Use in Traditional Chinese Medicine". 1998
  8. Shi, Haitao; Parham, James F; Fan, Zhiyong; Hong, Meiling; Yin, Feng (2008-01-01), "Evidence for the massive scale of turtle farming in China", Oryx (Cambridge University Press) 42: 147–150.