Riebalų gaudyklė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Principinė riebalų gaudyklės schema

Riebalų gaudyklė (atskirtuvas) (angl. grease trap) − įrenginys, kuris atskiria riebalus, aliejus, taukus ir kitas riebalines medžiagas iš gamybinių nuotekų. Į kanalizaciją patenkantys riebalai ten esančių mikroorganizmų šiek tiek ardomi (anaerobinio skaidymo būdu), tačiau nelabai greitai. Daugelis riebalų atšalę sukietėja. Kanalizacijos vamzdžiuose susikaupę tokie riebalai juos dažnai užkemša[1], o jei ir neužkemša, pratekėję gali sutrikdyti nuotekų valymo įrenginių darbą.[2] Be to, jei riebalų šalinama daugiau, jų kiekis gali viršyti nuotekų valymo įrengimų galimybes.

Didžiausia leidžiama riebalų koncentracija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiausia leidžiama riebalų koncentracija išleidžiant į nuotekų surinkimo sistemą 100 mg/l vidutiniame paros mėginyje.

Didžiausia leidžiama riebalų koncentracija išleidžiant į gamtinę aplinką 10 mg/l vidutiniame paros mėginyje.

Veikimo principas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veikia grynai pagal fizikinį gravitacijos dėsnį (pagrįsti tankio skirtumais), t. y. sunkiosios nuotekų sudedamosios dalys nusėda ant skirtuvo dugno, o lengvosios, pvz., gyvuliniai riebalai ir aliejai, iškyla į paviršių.

Išvalytos nuotekos išleidžiamos į nuotekų surinkimo tinklus.

Gaudyklė turi automatinį signalizacijos bloką su davikliu. Daviklis signalizuoja apie įrenginyje susikaupusių riebalų kiekį. Pasiekus atitinkamą jų kiekį, daviklis siunčia signalus į dispečerinę ir praneša apie tai, jog reikia šalinti susikaupusius riebalus. Riebalų sluoksnis negali būti didesnis negu 15 cm.

Riebalų panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Riebalų gaudyklėje surinktų riebalų panaudojimo galimybės šiuo metu menkos. Juos panaudoti daug sunkiau nei atskirai surinktus kepime panaudotus riebalus. Tipiško restorano gaudyklė per metus sukaupia nuo 140 iki 180 kg riebalų.

Naudojimo sritys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Viešbučiai
  • Restoranai
  • Maisto patiekimo sritys
  • Valgyklos
  • Mėsos parduotuvės
  • Mėsos perdirbimo įmonės
  • Ligoninių virtuvės
  • Maisto konservavimo fabrikai
  • Pusgaminių produktų gamyklos
  • Traškučių ir kitų traškių produktų
  • Mokymo įstaigos
  • Aliejaus rafinavimo įmonės

Parinkimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Riebalų atskirtuvas parenkamas pagal standarto LST EN 1825:2005 reikalavimus. Nominalaus dydžio parinkimas priklauso nuo valomų nuotekų sudėties, kiekio ir turi remtis šiais parametrais:

  • Didžiausias nuotekų debitas;
  • Maksimali nuotekų temperatūra;
  • Atskiriamų riebalų/aliejų tankis;
  • Skalbimo priemonių ir valiklių naudojimas.

Montavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Pastatomos patalpoje;
  • Užkasamos į žemę.

Medžiagiškumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • LST EN 1825-2 Riebalų skirtuvai. 2 dalis. Vardinio dydžio parinkimas, įrengimas, naudojimas ir priežiūra. Vilnius, 2003.
  • Nuotekų tvarkymo reglamentas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 08 d. įsakymas Nr. D1-515 [žiūrėta 2016 gegužės 9]. Internetinė prieiga: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.924BBACA8125
  • Riebalų atskirtuvo parinkimas [interaktyvus]. 2009. UAB „Švarus vanduo“ [žiūrėta 2016 m. gegužės 9 d.]. Prieiga per internetą: http://www.svarusvanduo.lt/rg.htm.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. EPA. (2004). Report to Congress: impacts and control of CSOs and SSOs (EPA 833-R-04-001). Washington, DC; United State Environmental Protection Agency Office of Water, p. 4-28. http://cfpub.epa.gov/npdes/cso/cpolicy_report2004.cfm Archyvuota kopija 2007-09-18 iš Wayback Machine projekto.
  2. Mero, C. & Wilkerson, J. (2007). Reduce Sewer Congestion. Water Environment & Technology, 19(7), 44-52.