Rangiroa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:15°05′S 147°48′W / 15.083°S 147.8°W / -15.083; -147.8

Rangiroa iš kosmoso

Rangiroa – koralinis atolas Prancūzijos Polinezijoje, Tuamotu salyno vakaruose, 350 km į šiaurės rytus nuo Taičio. Įeina į Rangiroa komuną. Sausumos plotas – 79 km². 2334 gyventojų (2002 m.). Gyventojų tankumas – 30 žm./km². Svarbiausios gyvenvietės: Tiputa, Avatoru.

Rangiroa – vienas didžiausių pasaulio atolų. Plotas kartu su lagūna – 1640 km². Lagūnos ilgis 78 km, gylis 20-35 m. Atolo žiedas netaisyklingos formos, sudarytas iš 241 salelės ir bankos. Paviršius iškyla iki 12 m. Didžiausi sausumos ruožai yra žiedo šiaurės vakaruose. Lagūną su vandenynu jungia 4 protakos: Tivaru, Avatoru, Tiputa. Turizmas (daugiausia povandeninis nardymas), žvejyba, perlų rinkimas. Tarp Tiputos ir Avatoru gyvenviečių yra oro uostas.

Salos pavadinimas Rangiroa reiškia „platus dangus“. Apgyvendinta greičiausiai X amžiuje. Rangiroa 1616 m. atrado olandų ekspedicija ir pavadino „Musių sala“ (Uliegen Eylandt). 1770 m. salos gyventojai buvo užpulti Anaa salos karių. Daug gyventojų išžudyta ir ištremta. Tik prabėgus 14 metų sala vėl tapo gyvenama. 1851 m. atvyko pirmosios katalikų misijos. Pradėta vystyti kopros pramonė. 1965 m. pradėtas tiesti 2100 m ilgio oro uostas. Rangiroa sala taip pat minima Vavaunui, Deans, Nairsa ir Velso Princo pavadinimais.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]