Ragenos neovaskuliarizacija
Ragenos neovaskuliarizacija (angl. corneal neovascularization) – nepageidautinas patologiškas kraujagyslių įaugimas iš ragenos limbo (angl. corneal limbus) kraujagyslių rezginio į rageną. Jį paprastai sukelia deguonies stygius ragenoje dėl per mažos deguonies difuzijos iš oro.
Neovaskuliarizacija pasireiškia regos pablogėjimu, regimaisiais trikdžiais (dėl mažėjančio ragenos skaidrumo). Apžiūrint akį ragenoje įžiūrimi kraujo indai, kurių ten neturėtų būti, nes normali ragena kraujagyslių neturi, o deguonimi ir maisto medžiagomis aprūpinama iš limbinio kraujagyslių rezginio, esančio riboje tarp rainelės ir ragenos.
Etiologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vienas pagrindinių veiksnių, sukeliančių ragenos neovaskuliarizaciją, yra kontaktinių lęšių dėvėjimas, ypač jei šie pagaminti iš senųjų medžiagų, kurios blokuoja deguonies difuziją, ir dėvimi kiekvieną dieną po labai ilgai. Tokiais atvejais ragenos ląstelėms stinga deguonies ir įsijungia alternatyvus apsirūpinimo deguonimi būdas – į skaidrią rageną ima įaugti kraujo kapiliarai, kurie ima tiekti trūkstamus deguonies kiekius.
Kiti veiksniai – akių traumos ir nudegimai, akių infekcijos, sukeliantys keratitus.
Apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiuolaikiniai kietieji ar minkštieji kontaktiniai lęšiai žymiai geriau praleidžia deguonį, todėl juos naudojant neovaskuliarizacijos tikimybė yra žymiai mažesnė.
Komplikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Stiprėjanti ragenos neovaskuliarizacija gali gadinti regos aštrumą, todėl kontaktinius lęšius dėvintiems žmonėms rekomenduojamos kasmetinės apžiūros pas akių gydytojus.
Aptikus naujai prasidėjusią neovaskuliarizaciją ją galima sustabdyti ir net grąžinti pirmykštę būseną. Tam reikia kurį laiką nenešioti kontaktinių lęšių ir panaudoti keratoplastinę terapiją. Laiku nesiėmus priemonių neovaskuliarizacijos sukelti pakenkimai tampa nepataisomais.
Moksliniai tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žiurkėse neovaskuliarizaciją pavyko sumažinti rageną paveikus komerciškai platinamais kortikosteroidu triamcinolonu ir antibiotiku doksiciklinu.[1]
Yra duomenų, pagal kuriuos galima spėti, kad angiotenzino II receptorius blokuojantis preparatas Telmisartan turėtų stabdyti ragenos neovaskuliarizaciją.[2]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Riazi-Esfahani, M; Peyman, GA; Aydin, E; Kazi, AA; Kivilcim, M; Sanders, DR (August 2006). „Prevention of corneal neovascularization: evaluation of various commercially available compounds in an experimental rat model“. Cornea. 25 (7): 801–5. doi:10.1097/01.ico.0000220768.11778.60. PMID 17068457. S2CID 22096359.
- ↑ Usui, T.; Sugisaki, K.; Iriyama, A.; Yokoo, S.; Yamagami, S.; Nagai, N.; Ishida, S.; Amano, S. (2008). „Inhibition of Corneal Neovascularization by Blocking the Angiotensin II Type 1 Receptor“. Investigative Ophthalmology & Visual Science 49 (10): 4370–4376
- Corneal Neovascularization Archyvuota kopija 2013-12-22 iš Wayback Machine projekto.
- Oxygen Transmissibility