Radijo galaktika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kentauro A radijo galaktika. Raudona spalva pažymėta radijo, žalia- 24 mikrometrų infraraudonoji, mėlyna- 0.5- 5 keV Rentgeno spinduliuotė

Radijo galaktika skleidžia labai intensyvią radijo diapazono spinduliuotę, kuri daug kartų pranoksta įprastos galaktikos radijo spinduliavimą. Tipinės radijo galaktikos spinduliavimas radijo bangų ruože yra nuo 100 iki 1 milijono kartų galingesnės už mūsų Paukščių Tako galaktikos. Šis radijo spinduliavimas yra sinhrotroninis. Radijo galaktikos priklauso aktyviųjų galaktikų grupei. Pačios artimiausios galingos radijo galaktikos yra NGC 5128 (Kentauro A), Gulbės A, M 87 (Mergelės A).

Galaktikos požymiai[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmą kartą aktyvosios galaktikos atrastos 1940 m. Astronomai pastebėjo, kad kai kurios tolimosios galaktikos skleidžia ne tik optinę šviesą, bet ir radijo bangas. Radijo bangos daugiausia sklinda iš kompaktiškos srities galaktikos centre ir dviejų milžiniško dydžio elementariųjų dalelių čiurkšlių, nukreiptų nuo galaktikos centro į priešingas puses. Vienintelis šiandien žinomas energijos šaltinis, pajėgus išlaisvinti tokį galingą spinduliavimą, yra didžiulė juodoji skylė.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]


Vikiteka