Priekulės ąžuolas
55°33′23″š. pl. 21°19′44″r. ilg. / 55.55641°š. pl. 21.32878°r. ilg.
 Senojo ąžuolo liekanos, 2023 m. | |
| Vieta | Priekulė, Klaipėdos rajonas |
|---|---|
| Aukštis | 25 m |
| Amžius | ~380 m. |
| Apimtis | 4,7 m |
Priekulės ąžuolas – išskirtinis medis, augęs vakarų Lietuvoje, Klaipėdos rajone, Priekulėje, Vingio parke.[1] Ąžuolas 1993 m. nuvirto.[2] Parko aikštelės pakraštyje išsaugotas nulūžusio stambaus, plačiašakio ąžuolo kamienas. Šalia jo buvusio kelmo auga pasodintas jaunas ąžuolas. Įkastas apie 1,9 m aukščio granitinis stulpas su įrašu Priekulės ąžuolas Valstybės saugomas gamtos paminklas. Lankytojams pastatyti suoliukai.
Ąžuolo apimtis siekė 4,70 m,[3] skersmuo – 1,5 m, aukštis – 25 m.[1] Amžius – apie 380 metų (gali būti ir daugiau).[3] Viršuje šio ąžuolo kamienas dalijosi į dvi tvirtas lajas.[3] Dar vadinamas G. Posernos ąžuolu.[3][a]
Gamtos paminklu pripažintas 1960 m., o respublikinės reikšmės paminklu – 1987 m.[1]
Šis ąžuolas minimas I. Simonaitytės romane „Aukštujų Šimonių likimas“; pasakojama, kaip piktas ir neteisingas Priekulės dvaro valdytojas G. Puserna ąžuole įsitaisęs geležinę kilpą, per kurią pervėręs virvę koręs baudžiauninkus.[1]
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pastabos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Miškų tarnybos šaltinyje prie šio vardo ąžuolo pateikta kito – Šperberių ąžuolo nuotrauka, koordinatės.[4]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Gediminas Isokas. Lietuvos gamtos paminklai. – Vilnius: Mintis, 1995, 130–131 psl.
- ↑ Priekulės audiogidas. 13. Vingio parkas klaipedosrajonas.lt
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Egidijus Bacevičius. Krašto praeitį liudija vardiniai medžiai ir želdiniai. Šilainės sodas. Nuoroda tikrinta 2022-04-05.
- ↑ Valstybinė miškų tarnyba. Senieji Lietuvos ąžuolai. 63. Priekulės (G.Posernos) ąžuolas lrv.lt