Pranciškus Ksaveras Liubomirskis
| Pranciškus Ksaveras Liubomirskis | |
|---|---|
| Liubomirskiai | |
| |
| Herbas „Družina“ | |
| Gimė | 1747 m. |
| Mirė | 1819 m. (~72 metai) |
| Tėvas | Stanislovas Liubomirskis |
| Motina | Liudvika Pociejūtė |
Kunigaikštis Pranciškus Ksaveras Liubomirskis (lenk. Franciszek Ksawery Lubomirski; 1747–1819) – Liubomirskių giminės galva, Secechovo seniūnas, Rusijos armijos generolas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Braclavo vaivados Stanislovo Liubomirskio (1704–1793) ir Liudvikos Pociejūtės (m. 1786) vyresnysis sūnus. Jaunesnieji broliai – Lenkijos armijos generolas-leitenantas Juozapas, Prancūzijos armijos generolas Aleksandras, ir Lenkijos armijos generolas-leitenantas Mykolas.
1772 m. gavo paveldėjimą nuo savo tėvo seniūniją Radomo gubernijoje, prie Vyslos upės. Kijevo vaivadijos pietryčių dalies, kuri apėmė 9 miestus, 179 kaimus, didelio turto valdytojas. Gyveno savo rezidencijoje Smelo mieste.
Po pirmo ATR padalijimo 1777 m. įstojo į Rusijos tarnybą generolo-leitenato laipsniu. 1781 m. tapo tapo brigadininku, o po to 1783 m. – generolu-majoru. 1784 m. buvo apdovanotas Rusijos Šventos Anos ordinu.
Šeima ir vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo Pranciškaus Ksavero Liubomirskių eina vyresnioji Liubomirskių liniją, kurios atstovai didele dalimi buvo Rusijos piliečiai. Buvo vedęs tris kartus.
Pirmoji žmona – Antonija Potocka, su kuria turėjo dvi dukteris – Elžbietą ir Klementiną, antroji – (nuo 1786 m.) – Teofilė Rževuska (1762–1831), nuo tos santuokos gimė dvi dukterys – Amelija ir Karolina ir du sūnūs Konstantinas ir Eugenijus. Trečioji žmona – Marija Lvovna Naryškina (1766–1806), L. A. Naryškino duktė, turėjo su sūnus Antonijų (1801–1885) ir Aleksandrą (1802–1893).
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Franciszek Ksawery ks. Lubomirski // Minakowski M. E. Genealogia Potomków Sejmu Wielkiego.
- Полное родословие князей Любомирских Archyvuota kopija 2014-03-05 iš Wayback Machine projekto..