Piromanija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sudegusi šiukšliadėžė

Piromanija (sen. gr. πῦρ = ugnis + sen. gr. μανία = aistra, potraukis, beprotybė) – psichikos sutrikimas, pasireiškiantis nenugalimu potraukiu padeginėti; neretai tokiems asmenims gaisras suteikia pasigėrėjimą, nusiraminimą. Piromanija gali pasireikšti sergant depresine psichoze, šizofrenija ar kitomis psichikos ligomis.[1][2]

Padegimus dažniausiai atlieka jauno amžiaus vyrai, kuriems anksčiau nustatytas nepsichozinis psichikos sutrikimas.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Piromanija. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2022-07-18).
  2. Arthur S. Reber – Большой толковый психологический словарь. ISBN 5-7838-0606-4
  3. „Padegimai ir piromanija teismo psichiatrijos praktikoje (2000-2010 m.)“. SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES. 2019-02-25. Nuoroda tikrinta 2022-07-18.