Pirmasis triumviratas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Pirmasis triumviratas - 60 m. pr. m. e. Romoje susikūręs aljansas, kurį sudarė Gajus Julijus Cezaris, Gnėjus Pompėjus Didysis ir Markas Licinijus Krasas. Pirmasis triumviratas neturėjo jokios juridinės galios, tačiau de facto valdė visą Romos Respubliką, naudojantis didžiule asmenine trijulės įtaka ir ryšiais. Nors Cezaris tarp jų buvo jauniausias, netgi atrodė silpniausias, tačiau pasirodė esąs sumanesnis ir įžvalgesnis už kitus. Pagal susitarimą 59 m. pr. m. e. Cezaris tapo konsulu, o po metų Cizalpinės Galijos prokonsulu. Tuomet pasišovė užkariauti ir visą Galiją. Tai palaikė ir Krasas su Pompėjumi, kurie turėjo nemažai įtakos, kad Cezariui būtų pratęstos prokonsulo pareigos ir būtų toliau leidžiama kovoti Galijoje. Cezaris puikiai pasinaudojo Galijos karais ir sustiprino savo įtaką. Įtaką sustiprino ir Krasas su Pompėjum, tačiau Cezaris jau tapo triumvirato lyderiu. Jis netgi ėmė skatinti Krasą žygiuoti į rytus ir pažaboti partus, tačiau vieno iš mūšio metu pastarasis žuvo. Tai įvyko 53 m.pr.e. ir tai yra laikoma Pirmojo triumvirato pabaiga, nes po Kraso mirties prasidėjo pilietinis karas tarp Cezario ir Pompėjaus, kuris baigėsi 48 m.pr.e., kai Farsalo mūšyje Cezaris įveikė oponentą ir tapo Romos diktatoriumi.