Pasikliautinas intervalas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Straipsniui parengtas mokslinio tyrimo rezultatas su apskaičiuotais pasikliautinais intervalais.

Pasikliautinas intervalas – intervalas, kuriame, tikėtina, yra matuojamo dydžio parametras (pvz., aritmetinis vidurkis). Tikimybė, jog vidurkis iš tiesų yra šiame intervale, vadinama reikšmingumo lygmeniu (moksle paprastai pakanka 0,95).

Pateikiamame pavyzdyje, kairiajame variante matavimai A ir B statistiškai patikimai skiriasi tarpusavyje. Dešiniajame variante, nors stulpelių aukščiai ir skirtingi, dydžiai tarpusavyje statistiškai nesiskiria, nes pasikliautini intervalai persikloja.

Skaičiavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Biologijoje ir giminingose srityse pasikliautini intervalai paprastai skaičiuojami pagal dvi formulės:

 \sigma = \sqrt{\frac{1}{n - 1}\sum_{i=1}^n{ (x_i - \bar{x})^2}} ,

kur n yra matavimų skaičius,  \bar{x} – matavimų aibės aritmetinis vidurkis ir xi – i - ojo matavimo reikšmė. Tada didžiausia reikšmė, kuria gali skirtis nustatytas vidurkis nuo realiai esančio (esant pasirinktąjam pasikliovimo lygmeniui, yra:

 a =  \frac{t(n, P) \sigma}{\sqrt{n}} ,

čia t(n, P) – Stjudento koeficientas esant n-1 laisvės laipsnių (mūsų atveju n yra matavimų skaičius) ir P pasikliovimo lygmeniui. Šis koeficientas skaičiuojamas gana sudėtingai, bet jis gali būti randamas iš įvairių lentelių. Jo reikšmė dažniausiai svyruoja tarp 2 ir 3.

Būna ir sudėtingesnių matematinių metodų rezultatų patikimumui įvertinti.

Rengiant mokslinį straipsnį spaudai, visada būtina apskaičiuoti išmatuotų rezultatų pasikliautinus intervalus. Darbai, kuriose šitai nepadaryta, nelaikomi iš tiesų moksliniais ir bet kurių rimtesnių žurnalų yra atmetami.