Parkūras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Parkūras (pranc. parkour — „distancija“, „kliūčių ruožas“) - sportinio tipo veikla, kurios pagrindinis principas yra judėjimas, patekimas iš vienos vietos į kitą kiek įmanoma greičiau ir efektyviau. Viskas aplinkoje traktuojama kaip kliūtys, kurias siekiama įveikti pasikliaujant praktiškai vien savo kaip asmens galimybėmis.

Parkūras atsirado 1987 m., jo pradininkais laikomi David Belle ir Sébastien Foucan. Parkūre naudojamos gimnastikos, lengvosios atletikos, kovos menų, buildering'o ir kt. technikos, taip pat ir tam tikra suvokimo filosofija. Žmonės, kurie užsiiminėja parkūru, vadinami treiseriais (pranc. traceur).

Parkūras - savo kūno judesių kontroliavimas ir jų pritaikymas įvairiuose savo gyvenimo situacijose. Pagrindiniai veiksniai, kuriuos naudoja treiseriai: jėga ir teisingas jos panaudojimas, mokėjimas greičiau kitų atsidurti reikiamoje miesto vietoje. Parkūro šūkis - nėra ribų, yra tik kliūtys, kurias galima įveikti. Parkūras - gyvenimo filosofija ir judėjimo menas.

Parkūras nemoko naudoti kokias nors priemones, specialią įrangą, ginklus, parkūras leidžia naudoti savo įgūdžius „čia ir dabar“. Medžiai, stogai, sienos - įprastos treiserių kliūtys. Labai svarbus yra reakcijos greitis ir mokėjimas įvertinti aplinką ir savo galimybes.

Parkūru užsiiminėti padeda įvairios disciplinos - kovos menai, lengvoji atletika, gimnastika, laipiojimas ir kt.