Palafito
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Palafito – tradiciškai mažas, vieno aukšto namas, įrengtas ant polių. Jie tvirtinami tvirtinami į nuosėdas, esančias po vandeniu. Būdingi Lotynų Amerikai. Statomi kur ramus vanduo – ant ežerų, lėtų upių, neaudringų užutėkių.
Palafito būdingi Karibų jūros pakrančių gyvenvietėms (Belize, Venesueloje), Paranos deltoje Argentinoje, ant Amazonijos džiunglių upių, Čilės Čilojės saloje.
Dėl palafito kilo Venesuelos pavadinimas: namai ant polių tyrinėtojui Amerigui Vespučiui priminė Veneciją, todėl jis Marakaibo ežero apylinkes pavadino „Mažąja Venecija“ – Venesuela.