Pakiršinio dvaras
55°39′00″š. pl. 23°45′59″r. ilg. / 55.649876°š. pl. 23.766327°r. ilg.
| Pakiršinio dvaras | |
|---|---|
 Dvaro rūmai, 2019 m.
| |
| Vieta | Pakiršinys, Radviliškio raj. |
| Įkurtas | XVIII a. pab. |
| Rūmų stilius | modernas |
| Bajorų giminės | Kebedžiai Radvilavičiai |
| Parkas | Parko fragmentai, medžių alėja |
| Pastatų būklė | Išlikę įvairūs pastatai |
Pakiršinio dvaro sodyba stovi Pakiršinyje, Baisogalos sen., Radviliškio rajone, netoli kelio 3430 Baisogalos glž. st.–Vainiūnai . Išlikę parko želdinių, medžių alėja, tvenkinys. Iš buvusio dvaro sodybos stovi 10 pastatų ar jų fragmentų. Daugelis jų pritaikyti ūkio ir kultūros reikmėms. Veikia etninės kultūros ir amatų centras.
Nuo 1992 m. sodyba įrašyta Kultūros vertybių registrą [1].
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pakiršinio dvaras minimas nuo XVIII a., jo istorija susijusi su Kerbedžiais. Ši giminė 1789 m. įsigijo Pakiršinį, o jame pasistatė ir dvarą su ūkiniais pastatais. 1860 m. dvarą paveldėjo inžinierius ir tiltų konstruktorius Stanislovas Kerbedis (1810–1899). Po Pirmojo pasaulinio karo Kerbedžiai dvarą pardavė Radvilavičiams.
1923 m. dvarui priklausė 1 ūkinis kiemas su 114 gyventojų. Po Antrojo pasaulinio karo dvare įsikūrė Melioracijos statybos valdyba, išaugo melioratorių gyvenvietė. 1959 m. Pakiršinyje gyveno 156, 1970 m. – 513, 1986 m. – 964 gyventojai.
Nuo 1923 m. dvaro kumetyne veikė pradinė mokykla. Vėliau šiame pastate įsikūrė siuvykla, pagrindiniame dvaro pastate veiklą vystė kultūros namai, kurie nuo 2011 m. tapo rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centru.
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dvaro rūmai – moderno architektūros stiliaus, pastatyti XX a. pr. Rekonstruojant rūmus buvo išlaikytas pirminis tūris ir fasadai.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Objekto Nr. 492 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
