Pailių apylinkė

Koordinatės: 56°16′š. pl. 23°08′r. ilg. / 56.26°š. pl. 23.13°r. ilg. / 56.26; 23.13
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

56°16′š. pl. 23°08′r. ilg. / 56.26°š. pl. 23.13°r. ilg. / 56.26; 23.13

  Pailių apylinkė
Centras Pailiai (1950–1954)
Gaižaičiai (1954–1963)
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Kruopių valsčius
Apskritis Kuršėnų apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Žagarės rajonas (1950–1959)
Joniškio rajonas (1959–1963)
Sritis Šiaulių sritis
Dabartinė seniūnija
Gaižaičių seniūnija, Žagarės seniūnija

Pailių apylinkėLietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurės Lietuvoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Kruopių valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Žagarės rajonui.[2] 1954 m. prijungta Juodeikių apylinkė, o dalis Pailių apylinkės prijungta prie Dilbinų apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Pailių apylinkė prijungta prie Damelių apylinkės ir Žagarės apylinkės.[3]

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)
„Auksinės varpos“ kolūkis [4]
1959-02-01
(Išsamiau)
83,3 „Auksinės varpos“ kolūkis, „Juodeikių“ kolūkis [5] 12 kaimų

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 67
  2. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 10
  3. Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 9–10
  4. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 70–71
  5. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 592