Dilbinų apylinkė
56°19′š. pl. 23°10′r. ilg. / 56.31°š. pl. 23.16°r. ilg.
.svg){kind=small} Dilbinų apylinkė
| ||
| Centras | Dilbinai (1950–1954) Dilbinėliai (1954–1963) | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Žagarės valsčius | |
| Apskritis | Joniškio apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Žagarės rajonas (1950–1959) Joniškio rajonas (1959–1963) | |
| Sritis | Šiaulių sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Žagarės seniūnija | ||
Dilbinų apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurės Lietuvoje.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Žagarės valsčiuje,[1] 1947 m. prijungta dalis Minkių apylinkės. 1950 m. priskirta naujam Žagarės rajonui.[2] 1954 m. prijungta dalis Pailių apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Dilbinų apylinkė prijungta prie Žagarės apylinkės.[3]
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
„Tarybų Lietuvos“ kolūkis [4] | |||
| 1959-02-01 (Išsamiau) |
52,2 | „Tarybų Lietuvos“ kolūkis, „Paryžiaus Komunos“ kolūkis [5] | 9 kaimai, 1 vienkiemis | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 26
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 10
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 9–10
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 70–71
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 592