Orinoko delta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Orinoko deltos vaizdas

Orinoko delta – plati Orinoko upės delta, esanti rytinėje Venesuelos dalyje.

Delta yra vėduoklės formos, suformuota Orinoko upės. Deltoje upė išsiskaido į 36 atšakas ir daugybę protakų, vadinamų caños, vingiuojančių link Atlanto vandenyno. Pagrindinės atšakos yra Rio Grande, tekanti į pietryčius pietinėje deltos dalyje, ir Caño Manamo, besitęsianti į šiaurę išilgai vakarinio deltos krašto.

Delta apima didelius nuolatinius seklius vandens telkinius bei sezoniškai užtvindomų tropinių pelkių miškų plotus. Upės deltą supa mangrovių sąžalynai. Orinoko delta yra kiek panaši į Nigerio upės deltą savo forma ir necentriškumu.

Regiono klimatui būdinga 26,7 ° C vidutinė metinė temperatūra. Vidutinė aukščiausia temperatūra siekia 32,3 ° C, o vidutinė žemiausia – 23 ° C. Kritulių kiekis svyruoja nuo 900 iki 2500 mm.

Delta yra padalinta į dvi dalis. Pagrindinė dalis yra šiaurinėje deltos pusėje, esančioje tarp Caño Manamo ir kairiojo Caño Araguao kranto, kur yra susitelkę dauguma gyvenviečių, įskaitant ir valstijos sostinę Tukupitą. Kita dalis yra tarp Río Grande ir dešiniojo Caño Araguao kranto. Orinoko delta sudaro vieną iš devynių Venesuelos geografinių regionų. Apima visą Amakuro Deltos valstiją bei keletą kilometrų Monagaso valstijos ir sudaro visą Orinoko žiočių sistemą.

Regione gyvena varao indėnų genties žmonės, kurių skaičius siekia apie 30 000.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Orinoko delta – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka