Omeijadų mečetė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Islam symbol plane.svg
Omeijadų mečetė
Islam symbol plane.svg
Courtyard1(js).jpg
Šalis Sirija
Miestas Damaskas
Atšaka sunitai
Statybinė medžiaga marmuras, akmuo
Pastatyta 715 m.
Stilius Omeijadų

Omeijadų mečetė arba Damasko didžioji mečetė (arab. جامع بني أمية الكبير = Ğām' Banī 'Umayya al-Kabīr) – mečetė Sirijos sostinėje Damaske, viena seniausių ir didžiausių mečečių pasaulyje.

Dar šimtmečiais iki arabų užkariavimo dabartinės mečetės vietoje buvo statomos šventyklos – Aramo-Damasko karalystės laikais (X–VIII a. pr. m. e.) čia stovėjo šventykla aramėjų perkūno dievui Hadadui. Romėnų laikais vietoje Hadado šventykloje buvo pagerbiamas Jupiteris. Graikų architektas Apolodoras Damaskietis šventyklą išplėtė, perstatė. IV a. šventykla dar labiau išplėsta, dekoruota, nuo miesto atskirta dvejomis eilėmis sienų. 391 m. Jupiterio šventykla pertvarkyta į Šv. Jono Krikštytojo baziliką (sen. gr. Βασιλική του Αγίου Ιωάννη του Βαπτιστή). Pasakojama, kad čia buvusi palaidota Šv. Jono Krikštytojo galva. Bazilika buvo Damasko vyskupijos centru.

634 m. Damaską užėmė arabai, o pradėjus valdyti Omeijadų dinastijai miestas tapo Kalifato sostine. 706 m. kalifo Valido I nurodymu bazilikos vietoje pradėta statyti mečetė (iki tol pastatą naudojo tiek krikščionys, tiek musulmonai). Bazilika buvo sugriauta iki pamatų, o vietoje jos pradėtas statyti grandiozinis statinys. Krikščionims kaip kompensacija grąžintos anksčiau konfiskuotos bažnyčios. Istorikų teigimu, statybos kainavusios 600 tūkst. – 1 mln. dinarų, statybose dirbę persų, graikų, indų, marokiečių darbininkai (12 tūkst. žmonių), koptų amatininkai. Istoriko Ibno al Faki teigimu, darbininkai statybų metų radę Šv. Jono Krikštytojo kaukolę ir veliau perlaidoję. Mečetės statyba baigta 715 m., valdant kalifui Suleimanui. Omeijadų mečetė tapo svarbiu Damasko kultūriniu centru. Vėliau pradėjus valdyti Abasidams ir sostinę perkėlus į Bagdadą mečetės reikšmė sumenko. Valdant Seldžiukams mečetė restauruota, išplėsta. 1154 m. Damaską aplankęs geografas Idrisijus Omeijadų mečetę aprašė kaip neturinčią pasaulyje sau lygių. 1400 metais nukentėjo nuo Tamerlano antpuolio. Vėliau dar daug kartų restauruota.

Mečetė stačiakampio plano, 156 m ilgio ir 97 m pločio. Šiaurinę pusę užima didelis vidinis kiemas, pietinę – šventykla. Vidinį kiemą supa keturios vidinės sienos. Aplink kiemą esančios arkados paremtos kolonomis ir pilioriais. Kibloje yra 4 mihrabai, iš kurių vienas – didysis. Maldų salę dengia „Erelio kupolas“, iškilęs į 36 m aukštį. Yra 3 minaretai.

Omeijadų mečetė yra svarbi tiek šiitų, tiek sunitų šventovė, kurioje kalėjusi pranašo Mohamedo šeima. Taip pat mečetė lankoma pagerbiat Šv. Joną Krikštytoją (vieną islamo pranašų).