Okarina

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Okarina

Okarina (it. ocarine – 'žąsiukas') – pučiamasis muzikos instrumentas (uždarojo tipo fleita). Okarina turi keraminį kiaušinio arba cigaro formos korpusą, kuriame yra 7–10 skylučių. Korpusas pereina į vamzdelį su švilpiamąja briauna.

Okarina (neretai įvairaus diapazono okarinų komplektas – nuo sopraninės iki kontrabosinės) naudojama muzikantų mėgėjų.

Okarina buvo išrasta Italijoje – 1853 m. Džiuzepė Donati sukūrė klasikinę dešimties skylučių okariną, tačiau okarinos prototipų turi daugelis tautų. Okarinos tipo yra lietuvių molinukai.[1]

Okarinoms sukurta nemažai partijų orkestruose.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. OkarinaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 291 psl.