Pereiti prie turinio

Nikronių akmuo

Koordinatės: 54°33′15.9″ š. pl. 24°35′46.07″ r. ilg. / 54.554417°š. pl. 24.5961306°r. ilg. / 54.554417; 24.5961306
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°33′15.9″ š. pl. 24°35′46.07″ r. ilg. / 54.554417°š. pl. 24.5961306°r. ilg. / 54.554417; 24.5961306

Nikronių akmuo

Nikronių akmuo – masyvus riedulys, geologinis gamtos paminklas. Akmuo yra Trakų rajone, Nikronyse, ties Verniejaus ežeru, Babrauninkų miške, apie 3 km nuo Aukštadvario, patenka į Aukštadvario regioninio parko teritoriją.

Riedulį sudaranti uoliena – granitinis – biotitinis plagiogneisas. Nustatyti šie mineralai: plagioklazas (50-60 %), kvarcas (20-30 %), biotitas (20-25 %), taip pat epidotas, cirkonas, apatitas. Kristalinių grūdelių dydžiai: plagioklazo – < 6 mm, biotito – < 2 mm, kvarco – < 1 mm. Uolienos tekstūra – gneisiška, o struktūra – blastocementinė, kataklistinė su porfyroklastinės struktūros elementais (plagioklazo grūdelių dydis iki 6 mm), įvairiagrūdė (nuo iki smulkiagrūdės iki vidutingrūdės). Jo matmenys 6 x 3 x 2,2 m. Dalis akmens yra žemėje. Ant vieno šio akmens šono yra įrašas „MOPT“ 31-38 cm dydžio, o horizontaliame lygyje raidės išdėstytos 1,95 m atkarpoje, kitoje pusėje – kryžius (vertikali kryžma 27 cm, horizontali - 29,5 cm).

Žmonės pasakoja, kad prie šio akmens vaidenasi. Jį dar vadina Didžiuoju akmeniu. Yra žinoma, kad apie 19041905 m. tas akmuo buvo riba, skyrusi pono žemę nuo valstybės žemės. Ponas savo pusėje iškalęs ženklą „MOPT“. Virš užrašo yra rodyklė. Ta rodyklė rodė kryptį į pono žemę. Raides žmonės aiškino taip: lenkų kalba „Moje pieniadze tutoj" išvertus į lietuvių kalbą – „Mano pinigai čia“. Yra pasakojama apie tai, kad šį didžiulį akmenį užritinę kareiviai, kai Napoleonas čia užkasęs brangų lobį. Prieš keletą metų traktorininkas netoliese iškasė puodą su pinigais (dabar jie saugomi Trakų pilies muziejuje)[1].

Akmens viršuje yra duobutė, kurioje, 1973 m. P.Čiupaila (87 m. mažiaus) pasakojo, visada yra vandens ir tikėjo nepeprasta gydomąja galia. Tuo vandeniu žmonės gydė akis[2]. Ateidavo, apsiplaudavo akis, padėdavo pinigus prie akmens ir jų neimdavo, kol jų nepaimdavo klebonas. Už juos jis laikydavo mišias. Tas vanduo buvo laikomas šventu. Šis akmuo – senovės aukų akmuo. Kažkada buvęs garbinamas.

Akmenį yra aprašęs archeologas Petras Tarasenka savo 1958 m. išleistoje knygoje „Pėdos akmenyje“[3].

  1. Atraskime Dzūkijos gamtą. Nikronių akmuo
  2. Petras Tarasenka. Pėdos akmenyje (istoriniai Lietuvos amenys), Vilnius, 1958, p.58
  3. Petras Tarasenka. Pėdos akmenyje, Vilnius, 1958, p.58