Nikolajus Tagancevas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Nikolajus Stepanovičius Tagancevas (rus. Николай Степанович Таганцев; g. 1843 m. vasario 19 d. Penza1923 m. kovo 22 d. Petrograde, Rusija) – rusų teisininkas, teisėtyrininkas penalistas, 1903 m. Rusijos baudžiamojo statuto kūrėjas, valstybės veikėjas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

1859 m. baigė Penzos berniukų gimnaziją, 1862 m. Peterburgo universiteto Teisės fakultete – teisės studijas. Jis buvo paliktas Baudžiamosios teisės katedroje (dėstyti teisę). Nuo 1867 iki 1882 metų dėstė Peterburgo universitete, Aleksandro licėjuje. 1867 m. apgynė savo magistro disertaciją „Dėl nusikaltimų pakartotinumo"; 1870 m. – daktaro disertaciją „Apie nusikaltimus gyvybei Rusijos teisėje", baudžiamosios teisės daktaras.

Nuo 1906 m. Rusijos imperijos valstybės tarybos narys.

Buvo vedęs; žmona Zinaida Kadjan (1850–1882), po jos mirties – jaunesnioji jos sesuo Jevgenija Kadjan. Vaikai iš pirmos santuokos – Nadežda (1871–1942), Nikolajus (1873–1946); iš antros santuokos – Zinaida (1884–1946) ir Vladimiras (1889–1921).

Darbai[taisyti | redaguoti kodą]

Straipsniai leidiniuose «Журнал Министерства юстиции» и «Судебный Вестник»:

  • «О новейшей литературе в Германии по вопросу о суде присяжных»
  • разбор сочинений Бонневилля по уголовному праву
  • «О жизни и сочинениях Миттермайера»
  • «О вознаграждении за вред и убытки, причиняемые преступлением»
  • «О гражданском истце»
  • kiti.

Kiti darbai:

  • Nepilnamečių nusikaltėlių atsakomybės tyrimas Rusijos teisėje // «Исследование об ответственности малолетних преступников по русскому праву» (Санкт-Петербург, 1871).
  • Rusijos baudžiamosios teisės kursas // «Курс русского уголовного права» (3 т., Санкт-Петербург, 1874–1880)
  • Rusijos baudžiamosios teisės lekcijos. Bendroji dalis // «Лекции по русскому уголовному праву. Часть общая» (вып. I–IV, Санкт-Петербург, 1887–1892; то же, Санкт-Петербург, 1895), II dalis, 1902.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]