Nikolajus Miaskovskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Nikolajus Miaskovskis
rus. Николай Яковлевич Мясковский
Nikolai Myaskovsky.jpg
Gimė: 1881 m. balandžio 20 d.
Modlinas prie Varšuvos Rusijos vėliava Rusija
Mirė: 1950 m. rugpjūčio 8 d. (69 metai)
Maskva TSRS vėliava TSRS
Veikla: Rusijos kompozitorius, muzikos kritikas, pedagogas
Žymūs apdovanojimai:
Commons-logo.svg Vikiteka: Nikolajus MiaskovskisVikiteka

Nikolajus Miaskovskis (rus. Николай Яковлевич Мясковский, 1881 m. balandžio 20 d. Modlinas prie Varšuvos1950 m. rugpjūčio 8 d. Maskva, palaidotas Novodevičės kapinėse) – Rusijos kompozitorius, muzikos kritikas, pedagogas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

1911 m. baigė Sankt Peterburgo konservatoriją, A. Liadovo klasę. 1940 m. menotyros daktaras.

19191930 m. valstybinės muzikos leidyklos Maskvoje redaktorius. Nuo 1921 m. Maskvos konservatorijos dėstytojas, profesorius.

Mokiniai: Aramas Chačaturianas, Dmitrijus Kabalevskis, Vano Muradelis.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Sukūrė 2 kantatas (1942 m., 1947 m.), 27 simfonijas (19081949 m.), 3 simfonijetes, simfoninę poemą „Alastoras“ (1913 m.), simfoninių uvertiūrų, tarp jų – „Patetinė“ (1947 m.), koncertus smuikui ir orkestrui (1938 m.), violončelei ir orkestrui (1944 m.), 13 styginių kvartetų (19301949 m.), sonatas smuikui ir fortepijonui (1947 m.), violončelei ir fortepijonui (1911 m., 1948 m.), 9 sonatas fortepijonui (19091949 m.), pjesių, dainų, daugiau kaip 100 romansų. Geriausieji kūriniai emocingi, melodika daininga. [1]

Įvertinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Adeodatas Tauragis. Nikolajus Miaskovskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 19 psl.