Nekrofilija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pietro Pajetta: „Nepykanta“ (1896)

Nekrofilija (gr. νεκρός, nekros; „lavonas,“ arba „negyvas“, ir φιλία, philia; „meilė“) – žmogaus lytinis nukrypimas, kuomet jaučiamas seksualinis potraukis lavonams. Terminas pradėtas vartoti[1] pasirodžius Krafft-Ebing'o 1886 metų knygai Psychopathia Sexualis.[2]

Pasitaiko tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Kartais laikoma fetišizmo atmaina (šiuo atveju fetišas – negyvas žmogus). Paprastai nekrofilai nežudo, o tik imituoja seksą su lavonu. Dažnai jie dirba kur nors lavoninėse, kapinėse ir pan., yra psichiškai nevisaverčiai žmonės. Kai kurie psichologai ir seksologai mano, kad kai vyras linkęs santykiauti su miegančia partnere, tai yra „švelni“ nekrofilijos forma.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. „НЕКРОФИЛИЯ КАК СТРУКТУРА СОЗНАНИЯ“, 2002.
  2. Krafft-Ebing, Richard von (1886). Psychopathia Sexualis. English translation: ISBN 1-55970-425-X.