Negentropija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Negentropija arba neigiama entropija yra entropija, kuri eksportuojasi, kad galėtų išlaikyti savo pačios mažą entropiją. Ji yra entropijos ir gyvybės sankirtoje. Neigiamos entropijos koncepciją ir frazę pasiūlė Ervinas Šriodingeris 1943 m. mokslo populiarinimo knygoje What is Life? (liet. Kas yra gyvybė?). Vėliau Léon Brillouin sutrumpino frazę iki negentropijos, kad galėtų pabrėžti ją labiau „teigiamamu“ aspektu: gyvoji sistema importuoja negentopiją ir kaupią ją. 1974 m. Albert Szent-Györgyi pateikė terminą sintropija. Tas terminas galėjo kilti 1940 m. dėl italų matematiko Luigi Fantappiè, kuris bandė sukurti suvienytą biologijos ir fizikos teoriją. Buckminster Fuller bandė išpopuliarinti tą terminą, bet negentropija liko iki šiol labiausiai vartojama sąvoka.

Informacijos teorija[taisyti | redaguoti kodą]

Informacijos teorijoje ir statistikoje, negentropija yra naudojama išmatuoti atstumą iki normalumo. Tarkime, jog turime signalą, su tam tikru skirstiniu. Jeigu signalas yra Gausinis, tada sakoma, jog jis turi normalųjį skirstinį. Negentropija yra visada neneigiama, nekinta dėl bet kokių tiesinių koordinačių pertvarkymo ir išnyksta tada ir tik tada, kai signalas yra Gausinis.

Negentropy yra apibrėžiama

J(p_x) = S(\phi_x) - S(p_x)\,

kur S(\phi_x) yra diferencijuojama entropija Gausinio tankumo su tuo pačių vidurkiu ir laisvumo laipsniu, kai tuo tarpu p_x ir S(p_x) yra diferencijuojama p_x entropija:

S(p_x) = - \int p_x(u) \log p_x(u) du