Nauplijus
Nauplijus (pl. Nauplii) yra vėžiagyvių vystymosi ankstyvoji stadija (lerva). Tai fundamentali stadija, kurią turi beveik visos vėžiagyvių rūšys ir pagal kurią jie ir buvo sujungti į savo taksoną. Vienintelė iš tiesų šios stadijos neturinti grupė (prijungta pagal kitus kriterijus) yra Pentastomida poklasio parazitai.
Kai kurios rūšys nauplijaus stadiją turi, tačiau užbaigia ją dar prieš išsirisdamos iš kiaušinio. Pavyzdžiui, įprastinė krabų ankstyvoji lerva yra nauplijaus vėlesnė stadija (Zoea), o kai kuriose grupėse iš kiaušinių jau iškart ritasi į suaugėlius panašūs individai[1]. Rūšims, kurios ją turi, tai būna pirmoji vystymosi stadija po kiaušinėlio[2]. Šių lervų paprastai gausu planktone. Skirtingų rūšių nauplijai paprastai yra gana panašūs ir gali tiek skirtis nuo suaugusios stadijos, kad kai kada vis dar nežinoma, į ką išauga viena ar kita aprašyta lerva.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nors skirtumus tarp suaugusių vėžiagyvių ir jų lervų pastebėjo dar Antonie van Leeuwenhoek 1699 m., ginčas ar vėžiagyviams būdinga metamorfozė tęsėsi dar daug metų po to, įvairiems mokslininkams pateikiant prieštaringus rezultatus. Pats nauplijus taip buvo pavadintas maždaug 1785 m., ir dar nesuprantant vėžiagyvių vystymosi ciklo, iš pradžių aprašytas kaip atskira, nepriklausoma rūšis.
Sandara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nauplijus turi tris poras galūnių – priekines antenas, užpakalines antenas ir mandibules. Skirtingai nuo nuo vėlesnių stadijų nauplijus plaukia (jei plaukia) tam naudodamas antenas (galvos priedėlius).
Nauplijus turi vieną, neporinę, paprastą akį. Šia akimi lerva mato daugiausia vien tik šviesos buvimą ir kryptį. Vėlesnėse stadijose nauplijinę akį pakeičia ar papildo dvi sudėtinės akys. Jei nauplijinė akis neišnyksta, suaugę vėžiagyviai būna triakiai.
Nauplijaus kūnas dar nėra segmentuotas, segmentai susidaro vėlesnėse stadijose.