Natererio pelėausis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Myotis nattereri
Apsauga: 3(R) - Reta rūšis
Natererio pelėausis (Myotis nattereri)
Natererio pelėausis (Myotis nattereri)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Šikšnosparniai
(Wikispecies-logo.svg Chiroptera)
Pobūris: Mažieji šikšnosparniai
(Wikispecies-logo.svg Microchiroptera)
Šeima: Lygianosiniai
(Wikispecies-logo.svg Vespertilionidae)
Gentis: Pelėausiai
(Wikispecies-logo.svg Myotis)
Rūšis: Natererio pelėausis
(Wikispecies-logo.svg Myotis nattereri)
Binomas
Myotis nattereri
Kuhl, 1817

Natererio pelėausis (lot. Myotis nattereri) yra lygianosinių šeimos (Vespertilionidae) šikšnosparnis. Daugelyje šalių tai yra saugoma rūšis. Kaip ir visi mažieji šikšnosparniai jis geriausiai orientuojasi naudodamiesi ne akimis, o ausimis (ultragarsinė echolokacija). Jie skleidžia ultragarsą ir atpažįsta nuo aplinkinių objektų atsispindėjusį aidą.

Požymiai[taisyti | redaguoti kodą]

Kailis ilgaplaukis, nugaros kailis rusvai pilkos spalvos. Poplaukis yra šviesiai pilkas arba baltas. Ilgis 40-50 mm, sparnų plotis 245-280 mm, svoris 5-10 gramų. Natarerio pelėausio ausys yra santykinai mažos, beveik nesiekiančios 20 mm, pailgos formos.

Mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Minta nedideliais vabzdžiais, pvz., musėmis, uodais, naktiniais drugeliais, taip pat vorais ir vikšrais. Juos medžioja daugiausia miškuose, daugiausia pažeme.

Poilsio vietos[taisyti | redaguoti kodą]

Vasarą poilsio įsitaiso pastatų fasadų skylėse ir atbrailose. Čia ilgesniam laikui nepasilieka, nes poilsio vietą keičia kas 1-4 dienas. Žiemą stengiasi poilsiui naudoti požemines olas, bunkerius ar senus rūsius. Kadangi nuolat pastebimi individai su apžąlusiomis ausų viršūnėlėmis, manoma, kad dalis jų žiemoja ne požeminėse slėptuvėse, bet mažai nuo šalčio apsaugotose vietose, pvz., medžių drevėse.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka