Aidas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ši iliustracija vaizduoja nuosėdų principo aido skambesiu, kuris naudoja siaurame spindulyje didelės energijos ir žemo dažnio

Aidas – atsispindėjęs nuo paviršiaus garsas, girdimas vėliau už originalųjį. Aidas (paprastai ultragarso bangų) dažnai naudojamas tiksliai kūnų vietai nustatyti (matuojant laiką, kurį aidas užtrunka grįždamas į šaltinį). Šis būdas vadinamas labai įvairiai; jo pavadinimas paprastai priklauso nuo siekiamų tikslų, nors kartais jų ribos nėra labai aiškios.

Garsas gali atsispindėti nuo paviršiaus kelis kartus, tuomet jis yra girdimas daug sykių, pvz., griaustinio dundėjimas.[1] Žmogus aidą nuo pirminio garso gali atskirti, kai laiko tarpas tarp jų yra daugiau kaip 50 – 60 ms.[2]

Aido naudojimas įvairiose srityse[taisyti | redaguoti kodą]

Jūrose plaukiojantys laivai naudoja prietaisus vadinamus echolotas ir sonaras. Echolotuose aidas naudojamas vandens gyliui po laivu matuoti, sonare – po vandeniu esantiems kūnams aptikti. Šikšnosparniai ir kiti gyvūnai turi sugebėjimą grobiui aptikti arba kliūtims išvengti tamsoje pasinaudojant ta pačia atsispindėjusių bangų savybe. Ši jų savybė vadinama echolokacija.

Apie šį garsą Girdimo aido pavyzdys (info)

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Vanda Palubinskienė. Fizika. Suaugusiųjų ir savarankiškam mokymuisi 11-12 kl. 1-oji knyga. Kaunas: Šviesa, 2005, 88 p. ISBN 5-430-04042-8.
  2. Aidas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 183 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikižodynas (Fizika)
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Fizika
Vikižodynas (Vardas)
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Vardas