Muitų teisė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Muitų teisė – visuma teisės normų, reguliuojančių muitus ir su jais susijusią veiklą. Objektyvia prasme – teisės šaka; subjektyvia – asmens teisė nustatyti ir imti muitus (pvz., Viduramžiais tokią teisę turėjo žemės valdytojas – kunigaikštis, imperatorius, vyskupas).
Turinys |
ES muitų teisė [taisyti]
ES galioja Muitų kodeksas (MK) EEB reglamentas 2913/92 (1992 m. spalio 12 d.), kiti teisės aktai, EBTT sprendimai.
Lietuva [taisyti]
Lietuvoje galioja ES muitų teisė. Iš dalies yra ir nacionalinių ypatumų. Muitinės administravimas pavaldus LR FM.
Vokietija [taisyti]
- Mokesčių kodeksas Abgabenordnung (AO)
- Muitų administravimo įstatymas, Zollverwaltungsgesetz (ZollVG)
- Muitų potvarkis Zollverordnung (ZollV)
Senasis Muitų įstatymas (Zollgesetz) neteko galios 1992 m. (įsigaliojus ES MK).
Tarptautinė teisė [taisyti]
PPO tarptautinės sutartys dėl laisvosios prekybos, aktai dėl prekybos kliūčių atsisakymo ir kt. Svarbiausi:
- GATT
- GATS
- TRIPS
- angl. International Convention on the simplification and harmonization of Customs procedures[1] (angl. Kyoto Convention, KC) (WCO)
Laisvosios prekybos zonos, harmonizavusios muitų teisę:
Literatūra [taisyti]
- Peter Witte, Hans-Michael Wolffgang. Lehrbuch des Europäischen Zollrechts. Auflage 5. Verlag nwb. Herne, 2007 ISBN 3-482-43545-6.
- Austrijos teisė: Walter Summersberger: Grundzüge des Zollrechts, lexisnexis, Wien 2002, ISBN 978-3-7007-2280-9.
