Muhamedas ibn Idris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Muhamedas ibn Idris (arab.: مُحَمَّد بن إِدرِيس) buvo Idrisidų dinastijos valdovo Idris II vyriausias sūnus, valdęs Magribą nuo 828 m. ir mirė 836 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvo Idris II motinos Kenzos reikalavimu, visa paveldėta karalystė buvo padalinta devyniems sūnums. Vyriausias sūnus Muhamedas ibn Idris tapo aukščiausiu valdytoju, bet tai privedė prie vidaus ginčų ir intrigų. Tarpusavio vaidai prasidėjo po brolio Alkasimo sukilimo ir Muhamedas ibn Idris pabėgo iš Feso. Muhamedas ibn Idris mirė 836 m. Rabi mieste.???


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Prieš tai:
Idris II
Idrisidų dinastija
828-836
Po to:
Ali ibn Idris