Mordoras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gondoro ir Mordoro žemėlapis Trečiajame amžiuje

MordorasSaurono viešpatija Viduržemyje, Dž. R. R. Tolkino išgalvoto pasaulio Ardos žemyne. Didžiuma Mordoro buvo pelenų ir lavos dykynė.[1]

Mordoras driekėsi į šiaurę ir rytus nuo Epel Duoto (Šešėlio kalnų) ir į pietus nuo Ered Litujo (Pelenų kalnų). Mordoras buvo į rytus nuo Gondoro bei didžiosios Anduino upės ir į pietus nuo Gūdžiagirės. Kalnų grandinės supo Litlado ir Gorgoroto lygumas ir tamsiąją Narno jūrą. Šiaurėje Šešėlio ir Pelenų kalnai jungėsi savo kraštinėmis atšakomis, tarp kurių buvo gilus tarpeklis Kirit Gor-goras, Vaiduoklių tarpeklis (įėjimas į Saurono viešpatiją). Iš abiejų jo pusių kilo stačios uolos, o priekyje stūksojo dvi plikos kalvos, ant kurių stovėjo galingi ir aukšti bokštai Mordoro Dantys. Mordore stūksojo Lemties kalnas – vulkanas, kur keliavo Žiedo brolija, kad jo liepsnose sunaikintų žiedą. Moranonas, Juodieji vartai, buvo Saurono pastatydinti, kad apsaugotų Uduno slėnį šiaurės vakaruose.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Michael D. C. Drout (2007), J.R.R. Tolkien Encyclopedia: Scholarship and Critical Assessment, Taylor & Francis, p. 434, ISBN 978-0-415-96942-0