Monininkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Monininkas (Monininks) – Mato Pretorijaus minimas lietuvių žynys, vaidila (Weydeler), galėjęs sušaukti gyvates, žalčius, juos užkeikti.[1][2][3]

Kad šie ropliai nekenktų žmonėms, du kartus per metus būdavo atliekamos specialios apeigos.[2] Anot Pretorijaus, žynio vardas kilęs nuo žodžio manyti, tačiau, religijotyrininko G. Beresnevičiaus teigimu, labiau tikėtina, kad jis susijęs su žodžiu monas ('burtas, vylius').[2][3]

Gretinamas su Žaltonimi[2] (šiuos burtininkus taip pat mini Pretorijus).[4]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Kas yra monininkas“. Būdas. Lietuvos liaudies kultūros centras. 2016. p. 39, 40.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 G. Beresnevičius. Trumpas lietuvių ir prūsų religijos žodynas. Aidai, 2001, 115 psl.
  3. 3,0 3,1 Monininkas. Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-04-23.
  4. G. Beresnevičius. Trumpas lietuvių ir prūsų religijos žodynas. Aidai, 2001, 197 psl.