Moduliacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Moduliacija – procesas, keičiantysis periodinę bangos formą, siekiant tuo signalu perduoti tam tikrą informaciją, pvz., radijo bangomis perduoti garsinę informaciją. Atvirkščias procesas vadinamas demoduliacija.

Prietaisas, atliekantis moduliaciją, vadinamas moduliatoriumi, o demoduliaciją – demoduliatoriumi (kartais dar vadinamas detektorium). Prietaisas, galintis kartu atlikti šiuos abu procesus, vadinamas modemu (žodžių junginio moduliatorius-demoduliatorius trumpinys).

Analoginės moduliacijos tipai[taisyti | redaguoti kodą]

Dažniausiai naudojamos moduliacijos rūšys:

Radijas[taisyti | redaguoti kodą]

Radijo siųstuvuose garsiniai signalai, paversti į elektrinius, moduliuoja stoties transliuojamą nešančiąją bangą, t. y. tam tikru būdu priverčia keistis vieną iš jos parametrų: amplitudę, fazę arba dažnį. Dažniausiai naudojamos dvi moduliacijos rūšys: amplitudinė moduliacija (AM) ir dažninė moduliacija (FM). AM atveju kinta radijo bangos amplitudė, o FM atveju keičiamas bangos dažnis. Radijo imtuvas nešančiąją bangą demoduliuoja – paverčia pirminiu elektriniu signalu, o šis – garsiniu.

Skaitmeninės moduliacijos tipai[taisyti | redaguoti kodą]

Skaitmeninės moduliacijos metu analoginis nešlio signalas yra moduliuojamas skaitmeniniu bitų srautu. Todėl skaitmeninės moduliacijos metodus galima laikyti analoginio signalo į skaitmeninį keitimu. Skaitmeninė demoduliacija savo ruožtu yra analoginio signalo keitimas skaitmeniniu. Pagrindiniai skaitmeninės moduliacijos tipai:


Vikiteka