Minix

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Minix yra Unix tipo mikrobranduolinės architektūros kompiuterių operacinė sistema. Andrew S. Tanenbaum sukūrė ją mokymo tikslais. Minix operacinė sistema paskatino Linux kūrimuisi. Minix vardas susideda iš dviejų žodžių minimali ir Unix.

Minix yra nemokama atviro kodo programinė įranga, platinama su BSD licencija nuo 2000 m. balandžio mėnesio.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Andrew S. Tanenbaum sukūrė Minix operacinę sistemą Amsterdamo Vrije universitete ir pristatė iliustruotą savo vadovėlį „Operacinės sistemos kūrimas ir įgyvendinimas“ (1987). Sutrumpintas 12 000 eilučių C kalbos kodas, atminties valdymas ir failų sistema Minix 1.0 yra išspausdinti knygoje. Prentice-Hall taip pat išleido dvejetainio ir Minix kodo diskelį su naudojimo vadovu. Minix 1 buvo sistema – vadinama suderinama su septintosios versijos Unix.

Tanenbaum iš pradžių sukūrė Minix OS suderinamą su IBM PC ir su IBM PC/AT mikrokompiuteriais naudojamais dar ir dabar. Minix 1.5 išleista 1991 metais, buvo galimas mikrokanalinėms IBM PS/2 sistemoms, vėliau buvo perkelta į Motorola 68000 ir SPARC architektūras, remiantis Atari ST, Commodore Amiga, Apple Macintosh ir Sun SPARCstation kompiuterių platformomis. Taip pat buvo neoficialus uostų Intel 386 PC suderinamumas su (32-bitų apsaugotas režimas), National Semiconductor NS32532, ARM ir INMOS transputer procesoriais. Meiko mokslininkų naudota ankstyvoji Minix versija, kaip MeikOS operacinė sistema. Minix operacinėje sistemoje procesus gali paleisti vartotojas, tai buvo galima daryti ir SunOS ir Solaris operacinėmis sistemomis, ši funkcija vadinama SMX.

68k pagrįsta architektūros paklausa sumažėjo, tačiau ir Minix 2.0, išleista 1997 metais, buvo prieinama tik x86 ir Solaris SPARC architektūroms. Minix 2.0 pridėjo POSIX.1 atitikmenį, palaikantį 386 ir vėlesniais 32-bitų režimais, ir pakeisti Amoeba tinklo protokolai, įtraukti į Minix 1.5 su TCP/IP. Neoficialus uostų Minix 2.0.2 iki 68.020 režimu pagrįstas ISICAD Prisma 700 Workstation ir Hitachi SH3 buvo sukurta HP Jornada 680/690 PDA.

Minix-VMD yra Minix 2 variantas skirtas Intel IA-32 palaikantiems procesoriams, sukurtas dviejų Vrije universiteto mokslininkų, kurie pridėjo virtualiosios atminties palaikymą X Window System.

Minix 3[taisyti | redaguoti kodą]

Minix 3 buvo viešai paskelbtas 2005 m. spalio 24 dieną, Andrew Tanenbaum paskelbe per savo kalbą „ACM Symposium Operating Systems Principles“ konferencijoje. Nors ji vis dar veikė kaip pavyzdinė versija, tačiau buvo visapusiškai pertvarkyta ir tinkama naudoti kaip rimta sistema, ribojanti išteklius ir programoms, kurios reikalauja didelio patikimumo. Minix 3 palaiko IA-32 architektūros suderinamas sistemas. Jis tiekiamas Live CD formatu, kuris leidžia jį naudoti kompiuteryje be jokio įdiegimo į standųjį diską.

Versija 3.1.5 buvoo išleista 2009 lapkričio 5 dieną. Joje X11, emacs, vi, cc, gcc, perl, python, ash, bash, zsh, ftp, ssh, telnet, pine ir daugiau nei 400 kitų Common UNIX programų. Su versija X11 buvo ženklus perėjimas nuo tekstinių sistemų. Kita šios versijos funkcija yra tokia, kad ji sugeba atlaikyti tvarkyklės lūžinėjimus, ir daugeliu atvejų procesai būtų automatiškai keičiami, nekeičiant veiklos procesų. Tokiu būdu Minix savarankiškai „išsigydo“ ir gali būti naudojama procesams reikalaujantiems didelio patikimumo.

Minix ir Linux[taisyti | redaguoti kodą]

Torvaldas (Linux kūrėjas) naudojo ir vertino Minix, bet jo projektavimas skyrėsi nuo Minix architektūros daugeliu atvejų, ypač dirbant su monolitiniais branduoliais vietoje mikrobranduolių. Tai buvo patvirtinta po Tanenbaumo ir Torvaldso diskusijos. Tanenbaumas vėl paaiškino loginį pagrindą naudojant mikrobranduolį 2006 metų gegužę. Ankstyvoji Linux branduolio plėtra buvo baigta ant Minix pagrindinės sistemos, kuri leido Linux paveldėti įvairių funkcijų iš Minix, tokių kaip Minix failų sistemos.

2004 m. gegužės mėnesį Kenneth Brown iš Alexis de Tocqueville institucijos iškėlė kaltinimus, kad didžioji dalis Linux branduolio buvo nukopijuota nuo Minix. Šie kaltinimai buvo paneigti visuotinai. Pats Tanenbaumas kritikavo Kenneth Browną ir publikavo didelį, paneigiantį kaltinimus, straipsnį savo nuosavoje svetainėje.

Licencijavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Lincencijavimas buvo laikomas gana liberalus. Minix licencijų mokestis buvo labai mažas (69$), palyginti su kitų operacinių sistemų. Nors Minix operacinei sistemai buvo palinkėta būti kuo prieinamesne studentams, tačiau jo leidėjas nebuvo pasiruošęs pasiūlyti tokios licencijos. Tai neleido naudoti Minix kaip laisvai platinamamai programinei įrangai.

Kai nemokama ir atviro kodo Unix operacinė sistema tokia kaip Linux ir 386BSD tapo prieinamos, 1990 m. pradžioje daug savanorių programuotojų atsisakė Minix. 2000 m. balandžio mėn Minix tapo nemokama / atviro kodo programinė įranga pagal leistinas laisvosios programinės įrangos licenciją, tačiau iki šio laiko kitos operacinės sistemos pranoko Minix savo galimybėis, ir nuo to laiko Minix tapo studentų ir mėgėjų operacinė sistema.