Mika Waltari

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mika Waltari

Mika Toimi Waltari (pseudonimai Leo Arne, Kristian Korppi, Nauticus, Leo Rainio, M. Ritvala; 1908 m. rugsėjo 19 d. Helsinkyje1979 m. rugpjūčio 26 d.) – vienas populiariausių XX a. suomių romanistų, išgarsėjęs istoriniu romanu Sinuhė egiptietis (orig. k. „Sinuhe egyptiläinen“).

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

M. Valtari gimė 1908 m. rugsėjo 19 d. Helsinkyje. Rašytojo tėvas, liuteronų pastorius ir mokytojas, mirė, kai M. Valtari tebuvo penkerių. Motina liko su trimis vaikais, kuriuos padėjo užauginti giminaičiai. Ypač didelę įtaką M. Valtari augimui ir vertybių formavimuisi turėjo du jo dėdės – teologijos daktaras ir inžinierius. Jie buvo pirmaisiais M. Valtari mokytojais.

Šeimos pageidavimu rašytojas studijavo teologiją Helsinkio universitete, bet po kiek laiko, nepaisydamas giminaičių protestų pakeitė studijas į filosofiją, estetiką ir literatūrą. Universitetą M. Valtari baigė 1929 m.

1930–1940 metais rašytojas dirbo žurnalistu ir literatūros kritiku keliuose žurnaluose ir laikraščiuose. Daug keliavo, rašė kelionių apybraižas.

1931 m. M. Valtari vedė Marjata Lukonen (Marjatta Luukkonen). Jiems gimė dukra Satu, kuri taip pat tapo rašytoja.

Istorine tematika M. Valtari susidomėjo po karo. 1945 m. buvo išleistas pirmasis Sinuhės Egiptiečio leidimas. Šis ir kiti istoriniai romanai atnešė rašytojui pasaulinę šlovę.

M. Valtari mirė 1979 m. rugpjūčio 26 d.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Mika Waltari parašė 29 romanus, 15 novelių, kūrė eilėraščius ir pjeses. Jo knygos išverstos į daugiau nei 30 kalbų, taip pat ir į lietuvių kalbą.

Žymiausi darbai:


Commons-logo.svg Vikiteka: Mika Waltari – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka