Miškinė veka
| Gallirallus sylvestris | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Miškinė veka (Gallirallus sylvestris) | ||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||
 Nykstantys (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Gallirallus sylvestris Sclater, 1869 |
Miškinė veka arba miškinė vištelė (Gallirallus sylvestris) – neskraidantis vandeninių vištų (Rallidae) šeimos paukštis. Endeminis Lordo Hau salos paukštis.
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Laukio dydžio. Patino kūno ilgis 34–42 cm, o svoris 410–780 (536) g, atstumas tarp sparnugalių yra 49–52 cm. Patelė yra smulkesnė: kūno ilgis 32–37 cm, svoris – 330–615 (456) g, o atstumas tarp sparnugalių – 47–49 cm [2]. Plunksnų danga alyvuogių rudos spalvos, tik sparnai yra kaštoninės spalvos. Ilgas, lenktas snapas yra rausvai pilkas. Kojos tamsiai pilkos. Rainelė raudona.
Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aptinkamas 600 km į rytus nuo Australijos nutolusioje Lordo Hau saloje.
Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sėslus paukštis. Biotopas – subtropiniai miškai. Nuo ХIХ amžiaus vidurio miškinės vekos aptinkamos kalnuose, kur auga šakoti, samanoti medžiai. Kalnų papėdėse pastebimas Howea fosterana palmių miškuose [3].
Maisto ieško tarp lapų nuokritų. Minta kirmėlėmis, moliuskais ir kitais bestuburiais.
Monogamai, sudaro pastovias poras. Lizdus krauna sekliose daubose, tarp tankios žolės. Dėtyje 1 – 4 kiaušiniai. Po mėnesio išsirita juodais pūkais apaugę jaunikliai. Abu tėvai maitina jauniklius.
Gamtiniai priešai – pelėdos ir laukinės kiaulės.
Apsaugos būklė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis miškinė veka yra nykstanti rūšis. Populiacijoje yra 232 suaugę individai.
Pagrindinė populiacijos mažėjimo priežastis yra žiurkėms naikinti introdukuota Australinė liepsnotoji pelėda. 1970-ųjų viduryje buvo likę tik 30 individų. Pradėjus paukščius veisti nelaisvėje 2002 metais populiaciją sudarė jau 130 individų.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos raudonasis sąrašas -Gallirallus sylvestris“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija. anglų k.
- ↑ „Pasaulio paukščių vadovas - Gallirallus sylvestris“. HBW Alive. anglų k.
- ↑ „Gallirallus sylvestris“. Wild Screen Arkive. anglų k. Suarchyvuotas originalas 2018-08-24. Nuoroda tikrinta 2018-08-24.
