Merų paktas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Merų paktas[1] – tai plataus masto Europos judėjimas, kuriame dalyvauja vietos ir regionų valdžios institucijos, savanoriškai įsipareigojusios savo teritorijose didinti energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą. Vykdydami šį įsipareigojimą, Pakto signatarai užsibrėžia ne tik pasiekti, bet ir viršyti Europos Sąjungos nustatytą tikslą iki 2020 m. sumažinti CO2 išlakas 20 %.

2008 m. priėmus Europos Sąjungos klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį, Europos Komisija inicijavo Merų paktą, siekdama patvirtinti ir paremti vietos valdžios institucijų pastangas įgyvendinant tvarios energijos politiką.

Dėl unikalaus pobūdžio (vienintelis tokio pobūdžio judėjimas, sutelkiantis vietos ir regionų institucijas Europos Sąjungos tikslų įgyvendinimui) Europos Sąjungos institucijos laiko Merų paktą išskirtiniu daugiapakopio valdymo modeliu.[2]

Merų pakto signatarai[taisyti | redaguoti kodą]

Visų dydžių vietos valdžios institucijos (nuo mažų kaimelių iki sostinių ir svarbiausių metropolinių zonų) turi teisę pasirašyti Merų paktą.[3]

Didmiesčiai, miestai ir kitos miestų vietovės turi atlikti nepaprastai svarbų vaidmenį mažinant klimato kaitos poveikį, nes jie suvartoja tris ketvirtadalius energijos, pagaminamos Europos Sąjungoje, ir išskiria panašų CO2 kiekį. Be to, vietos valdžios institucijos turi puikias galimybes keisti piliečių elgesį ir visapusiškai spręsti klimato kaitos ir energetikos klausimus, ypač derindamos viešuosius ir privačiuosius interesus bei integruodamos tvarios energijos klausimus į bendrus vietos plėtros uždavinius.

Merų pakto pasirašymas suteikia vietos valdžios institucijoms galimybę sustiprinti savo teritorijose dedamas pastangas mažinti CO2 išlakas, pasinaudoti Europos parama ir pripažinimu bei keistis patirtimi su Europos kolegomis.

Oficialūs įsipareigojimai[taisyti | redaguoti kodą]

Merų paktas apima kur kas daugiau nei vien deklaruojamus ketinimus. Iš tikrųjų, siekdami užsibrėžto plataus užmojo tikslo sumažinti CO2 išlakas, Pakto signatarai taip pat pasižada imtis daugybės veiksmų, teikti ataskaitas ir leisti stebėti savo pažangą. Per konkretų laikotarpį jie oficialiai įsipareigoja įvykdyti šiuos uždavinius:

  • sukurti tinkamą administracinę struktūrą, taip pat skirti pakankamai žmogiškųjų išteklių būtiniems veiksmams atlikti;
  • parengti pradinį išmetamų teršalų aprašą;
  • per metus po oficialaus prisijungimo prie Merų pakto iniciatyvos pateikti Tvarios energijos veiksmų planą, kuriame būtų numatyti konkretūs veiksmai siekiant iki 2020 m. sumažinti CO2 išlakas bent 20 %;
  • bent kas dvejus metus po Tvarios energijos veiksmų plano pateikimo teikti įgyvendinimo ataskaitas vertinimo, stebėjimo ir tikrinimo tikslais.

Siekdami laikytis absoliučios būtinybės sutelkti vietos suinteresuotuosius subjektus Tvarios energijos veiksmų planams rengti, signatarai taip pat įsipareigoja:

  • keistis patirtimi ir techninėmis žiniomis su kitomis vietos valdžios institucijomis;
  • organizuoti Vietos energetikos dienas, didinančias gyventojų informuotumą apie tvarią plėtrą ir energijos vartojimo efektyvumą;
  • dalyvauti Merų pakto metinėje ceremonijoje, teminiuose seminaruose ir diskusijų grupių susitikimuose arba įnešti į juos savo indėlį;
  • skleisti pakto idėjas atitinkamuose forumuose, ypač raginti kitus merus prisijungti prie Pakto.

Tvarios energijos veiksmų planai[taisyti | redaguoti kodą]

Siekdami įgyvendinti ir viršyti plataus užmojo Europos Sąjungos energetikos ir klimato kaitos uždavinius, Pakto signatarai įsipareigoja per metus po prisijungimo prie iniciatyvos parengti Tvarios energijos veiksmų planą (TEVP). Šiame savivaldybės tarybos patvirtintame veiksmų plane numatoma veikla ir priemonės, kurias taikydami signatarai ketina įgyvendinti savo įsipareigojimus, nurodant atitinkamus laikotarpius ir prisiimtą atsakomybę.

Įvairioje techninėje ir metodologinėje pagalbinėje medžiagoje (taip pat ir TEVP gairėse[4], TEVP formoje, ataskaitose apie taikomas metodologijas ir priemones ir pan.) skelbiamos praktinės gairės ir aiškios rekomendacijos, susijusios su visu TEVP rengimo procesu. Šiame pagalbinės medžiagos pakete, grįstame vietos valdžios institucijų praktine patirtimi ir parengtame glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Komisijos Jungtiniu tyrimų centru, nurodomi Pakto signatarams pagrindiniai principai ir aiškūs bei nuoseklūs veiksmai. Visus dokumentus galima parsisiųsdinti iš www.eumayors.eu tinklavietės bibliotekos.[5]

Koordinavimas ir parama[taisyti | redaguoti kodą]

Pakto koordinatoriai ir rėmėjai[taisyti | redaguoti kodą]

Pakto signatarai ne visada turi reikiamų priemonių ir išteklių pradiniam išmetamų teršalų aprašui rengti, Tvarios energijos veiksmų planui kurti ir jame numatytiems veiksmams finansuoti. Atsižvelgiant į tai, provincijoms, regionams, savivaldybių tinklams ir grupėms tenka svarbus vaidmuo padedant Pakto signatarams laikytis savo įsipareigojimų.

Pakto koordinatoriai – įvairių lygmenų (nacionalinio, regiono, provincijos) viešosios valdžios institucijos, teikiančios Pakto signatarams strategines rekomendacijas ir techninę paramą rengiant ir įgyvendinant Tvarios energijos veiksmų planus. Komisija koordinatorius skirsto į teritorinius koordinatorius, t. y. nacionalinėms institucijoms pavaldžias decentralizuotas valdžios institucijas, kaip antai provincijos, regionai ir viešosios savivaldybių grupės, ir nacionalinius koordinatorius, t. y. nacionalines viešąsias įstaigas, kaip antai nacionalinės energetikos agentūros ir energetikos ministerijos.

Pakto rėmėjai yra Europos, nacionaliniai ir regionų tinklai ir vietos valdžios institucijų asociacijos, kurie vykdydami lobizmo, komunikacijos ir bendradarbiavimo veiklą, padeda skatinti Merų pakto iniciatyvą ir remia Pakto signatarų įsipareigojimų vykdymą.

Merų pakto biuras[taisyti | redaguoti kodą]

Kasdien Merų pakto biuras (MPB), kurį valdo vietos ir regionų valdžios institucijų tinklų konsorciumas, vadovaujamas asociacijos „Energy Cities“, kurią sudaro „CEMR“, „Climate Alliance“, „Eurocities“ ir „Fedarene“, teikia informacinę, techninę ir administracinę pagalbą Pakto signatarams ir suinteresuotiesiems subjektams. Europos Komisijos finansuojamas MPB yra atsakingas už bendrą iniciatyvos koordinavimą.

Europos Sąjungos institucijos[taisyti | redaguoti kodą]

Palaikydama Pakto signatarų Tvarios energijos veiksmų planų kūrimą ir įgyvendinimą, Europos Komisija padėjo įsteigti finansavimo priemones, skirtas būtent Merų pakto signatarams, įskaitant Europos pagalbos vietinei energetikai priemonę („ELENA“), sukurtą bendradarbiaujant su Europos investicijų banku ir skirtą dideliems projektams, ir „ELENA-KfW“ priemonę, sukurtą kartu su Vokietijos grupe „KfW“ ir pagal kurią siūlomas papildomas būdas tvarioms mažų ir vidutinio dydžio savivaldybių investicijoms sutelkti.

Be Europos Komisijos, Pakto įgyvendinimą visapusiškai remia įvairios institucijos: Regionų komitetas, remiantis iniciatyvą nuo pat jos atsiradimo, Europos Parlamentas, kuriame vyko dvi pirmosios pasirašymo ceremonijos, ir Europos investicijų bankas, padedantis vietos valdžios institucijoms išnaudoti savo investicinį potencialą.

Jungtinis tyrimų centras[taisyti | redaguoti kodą]

Jungtinis tyrimų centras yra atsakingas už techninės ir mokslinės paramos iniciatyvai teikimą. Šis centras bendradarbiauja su Merų pakto biuru ir teikia Pakto signatarams aiškias technines gaires ir formas, padedančias jiems vykdyti pagal Merų paktą prisiimtus įsipareigojimus bei stebėti jų įgyvendinimą ir rezultatus.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. http://www.eumayors.eu/IMG/pdf/covenantofmayors_text_lt.pdf
  2. http://www.euractiv.com/en/climate-change/mayors-commit-exceeding-eu-climate-goals/article-179356
  3. http://www.eumayors.eu/about/signatories_en.html
  4. http://www.eumayors.eu/IMG/pdf/seap_guidelines_en-2.pdf
  5. http://www.eumayors.eu/support/library_en.html

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Covenant of Mayors official Website
  2. Directorate-General for Energy
  3. Joint Research Centre
  4. Energy Cities
  5. Climate Alliance
  6. Council of European Municipalities and Regions
  7. Eurocities
  8. Fedarene