Meninis važiavimas dviračiu

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Atletų poros pasirodymas
Kaufmann’o 'Cycling Beauties'
Specializuotas triukams atlikti skirtas dviratis

Meninis važiavimas dviračiu (angl. Artistic Cycling) – uždarose patalpose vykstančių sportinių varžybų forma, kai atletai atlieka įvairius triukus (vadinamuosius pratimus) su dviračiais. Savo esme pasirodymo elementai nemažai primena baletą bei gimnastiką. Už šiuos triukus jiems skiriami taškai. Važiavimui naudojami specialūs fiksuotų pavarų dviračiai. 6 minutes trunkantį pasirodymą vertina teisėjai, o varžomasi individualiose, porinėse, keturių bei šešių žmonių grupinėse rungtyse.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmąjį neoficialų meninio važiavimo dviračiais pasaulio čempionatą 1888 m. surengė vokiečių kilmės amerikietis Nicholas Edward Kaufmann. Čempionatas daugiau buvo būdas pademonstruoti visuomenei jo atliekamus triukus važinėjant dviračiu.

1956 m. buvo surengtas pirmasis oficialus vyrų pasaulio čempionatas, o moterų – 1970 m.

Dviračiai[taisyti | redaguoti kodą]

Meniniam važinėjimui naudojami dviračiai pagal savo tipą priklauso fiksuotų pavarų dviračiams. Priekinės ir galinės žvaigždučių perdavimo santykis yra parenkamas beveik vienas su vienu, tačiau priekinė (pedalų) žvaigždutė negali turėti mažiau dantų nei galinė. Ratai turi būti vienodo dydžio, o atstumas tarp jų nedidelis, kad būtų lengviau atlikti įvairius triukus, tokius kaip važiavimas į orą pakėlus priekinį ratą.

Rankenos savo forma panašios į išlenktas lenktyninių dviračių rankenas, kurios yra apverstos į viršų. Viršutinė horizontali rankenų dalis padengta neslidžia ir rankoms laikytis patogia medžiaga. Vairas gali apsisukti 360° kampu ir yra pritvirtintas prie horizontalaus prailginimo neturinčios ašies. Tokiu būdu tvirtinimo taškas atsiduria toje pačioje linijoje kaip ir vairo ašis. Todėl rankenų santykinė padėtis išlieka ta pati nepriklausomai nuo to, ar vairas apsuktas į priekį, ar atgal.

Pedalų peties ilgis nuo centro iki centro gali būti nuo 130 iki 170 mm.

Važiavimo aikštelė[taisyti | redaguoti kodą]

Važiavimo aikštelė
  • Ilgis = nuo 12 iki 14 m
  • Plotis = nuo 9 iki 11 m
  • Vidinis apskritimas = 0,5 m skersmens
  • Vidurinis apskritimas = 4 m skersmens
  • Išorinis apskritimas = 8 m skersmens
  • Ketvirčius žyminčios juostos = 0,5 m
  • Laisvoji zona = nuo 0,5 iki 2 m

Meninio važiavimo dviračiu aikštelė yra medinio pagrindo. Jos matmenys būna nuo 9x12 metrų iki 11x14 metrų – maksimalus dydis naudojamas tarptautinėms rungtynėms rengti. Tokios pačios aikštelės naudojamos žaidžiant dviračių futbolą.

Trys koncentriniai apskritimai nupiešiami dažais arba naudojant lipnią juostą. Jų skersmenys yra atitinkamai 0,5, 4 ir 8 metrų. Iš vidurinio apskritimo briaunos radialine kryptimi nubrėžiamos keturios pusės metro ilgio apskritimų ketvirčių ribas žyminčios atkarpos.

Laisvosios zonos plotis sudaro nuo 0,5 iki 2 metrų; visame jos perimetre negali būti jokių nejudančių objektų. Tarptautinėse varžybose naudojama dviejų metrų pločio laisvoji zona.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]