Martin Buber

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Crystal Clear app personal.png  Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Taip pat, jei norite, Tvarkos projekte galite parašyti, kad sutvarkėte šį straipsnį.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
Martin Buber

Martinas Buberis (vok. Martin Buber, 1878 m. vasario 8 d. – 1965 m. birželio 13 d.) – žydų kilmės austrų filosofas egzistencialistas, vertėjas ir pedagogas. Išgarsėjęs savo dialogo filosofija, religijos forma, kai egzistencializmas, nukreiptas į skirtumą tarp santykiu Aš-Tu ir Aš-Tai.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimęs Vienoje, tradicijų besilaikančioje žydų šeimoje, sugebėjo sulaužyti žydiškus stereotipus ir užsibrėštai siekė savo tikslo – studijuoti filosofiją. 1902 metais tapo redaktoriumi savaitraščio „Die Welt“, pagrindinio Sionistinio judėjimo skaitinio, nepaisant to, vėliau atsisakė dirbti organizacinį darbą susijusį su Sionizmu. Nuo 1910 iki 1914 Buberis studijavo mitus ir publikavo mitinių tekstų interpretacijas. 1916 m. persikraustė iš Berlyno į Hepenhaimą. Antrojo pasaulinio karo metais padėjo įkuriant ,,Nacionalinę žydų komisiją, kuri stengėsi padėti rytų Europos žydams. Iki 1924 m. buvo mėnesinio laikraščio ,,Der Jude redaktorius. 1923 m. Buberis parašė savo įžymiąją egzistencinę ese „Aš ir Tu“(„Ich und Du“, vėliau išversta į Anglų kalbą kaip „I and Thou“). 1925 m. pradėjo versti Hebrajų Bibliją i vokiečių kalbą. 1930 m. Buberis tapo garbės vardą turinčiu profesoriumi Frankfurto universitete, tačiau 1933 m. metais į valdžią atėjus Adolfui Hitleriui, protestuodamas atsisakė savo pareigų. Buberis veikė žydų ir edukacinėse bendruomenėse ir Vokietijoje, ir Izraelyje. Jis įsteigė Centrinį Žydų edukacinį centrą, kurio svarba didėjo, ypač vokiečių valdžiai uždraudus žydam lankytis viešose vietose ir įgauti išsilavinimą. 1938 m. Buberis paliko Vokietiją ir persikraustė i Jeruzalę, gaudamas profesinę stipendiją Hebrajų Universitete dėstyti antropologiją ir sociologiją. Po antrojo pasaulinio karo pradėjo skaityti paskaitas Europoje ir JAV. Buberio žmona Paula mirė 1958, o jis mirė savo namuose Talbiyeh, netoli Jeruzalės, 1965 metų birželio 13 dieną. Jo įtaka jaučiama humanitariniuose moksluose ypač socialinės psichologijos, socialinės filosofijos, religinio egzistencializmo srityse.

Sionizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Žiūrint į Sionizmą iš jo pusės, Buberis nesutiko su Teodoru Herzliu apie politinę ir kultūrinę Sionizmo kryptį. Herzlis įsivaizdavo Sionizmo tikslą kaip tautinės valstybės, bet neatsižvelgė į žydišką kultūrą ir religiją. 1902 metais Buberis tapo savaitraščio „Die Welt“ redaktoriumi, bet po metų įsitraukė į žydų Hasidizmo judėjimą. Jis žavėjosi kaip Hasidizmą išpažįstančios bendruomenės realizuodavo savo tikėjimą kasdieniame gyvenime ir kultūroje. Visiškai priešingai Sionizmo organizacijoms, kurios visada svarstė tik politines problemas, Hasidizmas buvo labiau orientuotas į vertybes. Martinas Buberis visada stengėsi, kad Sionizmo atstovai priimtų ir vertybes, ne tik politines problemas. 1904 metais, Martinas visiškai pasitraukė iš sionistinių organizacijų ir atsidavė rašymui ir mokslui. Tais metais jis publikavo savo disertaciją: Beiträge zur Geschichte des Individuationsproblems.

Apdovanojimai[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1951 m. Hamburgo universiteto „Getės“ apdovanojimas
  • 1953 m. Vokietijos knygų asociacijos taikos premija
  • 1958 m. Izraelio premija už humanitarinius mokslus
  • 1961 m. Bialiko permija už žydiškas idėjas
  • 1963 m. Amsterdame „Erasmus“ premija

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Martin Buber – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka