Mariupolio pilkapynas
Mariupolio pilkapynas (rus. Мариупольский могильник) – vėlyvojo neolito archeologinis paminklas prie Mariupolio miesto, Ukraina.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pilkapynas aptiktas 1930 m. statant „Azovstal“ gamyklą. 1930-1933 m. jį tyrė profesorius Nikolajus Makarenko, ištirti 124 kapai. Mirusieji laidoti rytų – vakarų kryptimi, nedeginti, akmeninėse dėžėse, apibarstyti ochra, virtusia raudonos spalvos geležies oksidu. Radiniai: ginklai, papuošalai, meno dirbiniai, tarp jų iš šerno ilties pagaminta jaučio figūrėlė, žvėrių dantų kabučiai, akmeniniai smeigtukai su skylutėmis, porfyro dirbiniai, patekę per mainus iš Užkaukazės arba Artimųjų Rytų. Radiniai datuojami viduriniu Dniepro-Doneco kultūros etapu (4 tūkstantmetis pr. m. e.), saugomi Mariupolio kraštotyros muziejuje.
Šalia pilkapyno buvo to paties laikotarpio gyvenvietė. Remiantis tyrinėjimais teigiama, kad jis atspindi laikotarpį, kai vietos senuosius gyventojus išstūmė ateiviai iš stepių; pilkapyne pastarieji laidojo savo mirusiuosius.[1]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Столяр А. Д., Мариупольский могильник как исторический источник (Опыт историко-культурного анализа памятника) / Советская археология, т. 23, М., 1955
- Макаренко М., Mapiюпiльський могильник, Київ, 1933
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algirdas Girininkas. Mariupolio pilkapynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 302 psl.